Vanishing identities in contemporary Lithaunian art

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėVanishing identities in contemporary Lithaunian art
AutoriaiŽukauskaitė, Audronė
LeidinyjeFilosofija. Sociologija [Philosophy. Sociology]. 2006, Nr. 3, p. 37-41
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTtautinė tapatybė; giminės (gender) tapatybė; identifikacija; kitybė; Kito žvilgsnis
ENnational identity; gender identity; identification; otherness; the gaze of the Other
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje analizuojama tautinės ir giminės (gender) tapatybės problema naudojantis Lietuvos šiuolaikinio meno pavyzdžiais. Keliamas klausimas, kokiu pagrindu galima kalbėti apie tautinę ar giminės tapatybę, kokia yra bet kurios tapatybės prigimtis. Remiamasi antiesencialistine prielaida, kad kiekviena tapatybė yra atsitiktinio ir santykinio pobūdžio. Kiekviena tapatybė funkcionuoja kaip tuščias signifikantas, kuris neturi pastovaus ir fiksuoto turinio, tačiau yra nuolat iš naujo apibrėžiamas simbolinėje plotmėje. Tapatybės sąvoką straipsnyje siūloma analizuoti pasitelkiant identifikacijos sampratą: identifikacija visuomet numato Kitą, kuriam subjektas vaidina vienokį ar kitokį vaidmenį. Todėl interpretuodami tautines ar giminės tapatybes turėtume klausti, kieno žvilgsniui subjektas pozuoja kurdamas tam tikrą savo vaizdinį. Slavojus Žižekas skiria įsivaizduojamą identifikaciją, kai identifikuojamasi su vaizdiniu, kuriame patys sau patinkame, ir simbolinę identifikaciją, t. y. identifikaciją su vieta, iš kurios save stebime ir iš kurios žiūrėdami sau patinkame. Remiantis šiuo apibrėžimu, tautinė ar giminės tapatybė gali būti interpretuojamos kaip maskaradas, vaidinamas Kito žvilgsniui. Tai reiškia, jog ne tik tautinė, bet ir giminės tapatybė yra nuolatos iš naujo apibrėžiamos kintančių galios režimų kontekste. [Iš leidinio]

ENThe article analyses the problem of national and gender identity, using examples from Lithuanian contemporary art. It raises the question of how to speak about national or gender identities and discusses the nature of any identity in general. The article is based on the anti-essentialist assumption that any identity is both contingent and relational in character. Any identity functions as an empty signifier, which has no stable content and is constantly redefined in the symbolic order. So, instead of speaking about identity per se, we should rather focus on the process of identification and ask, “Who is this Other?” for whom the subject is enacting its role. When interpreting national or gender identities we should ask: whose gaze is considered when the subject identifies himself / herself with a certain image? Slavoj Žižek makes a distinction between imaginary identification, i. e. identification with the image in which we appear likeable to ourselves, and symbolic identification, i. e. identification with the very place from where we look at ourselves so that we appear to ourselves likeable. According to this definition, national identity as well as gender identity can be interpreted as a masquerade played for the gaze of “the Other”. This means that not only national. [From the publication]

ISSN0235-7186, 2424-4546
Mokslo sritisFilosofija / Philosophy
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/5709
Atnaujinta2018-12-20 23:10:01
Metrika Peržiūros: 5