Henryk Łowmiański. Polityka Jagiellonów

LTRecenzuojama Henryko Łowmiańskio monografija „Polityka Jagiellonów“ (1999). Tai Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto lituanistinių istorijų tyrėjų mokyklos mokinių paskelbta knyga iš rankraštinio H. Łowmiańskio (1898-1984) palikimo. Monografijoje atskleidžiami Jogailos ir jo palikuonių darbai – politinė dinastijos istorija nuo 1386 iki 1572 m. Tiriamos pagrindinės problemos: Jogailos tapimas Lenkijos karaliumi, Lietuvos ir Lenkijos unijos, santykiai su Vokiečių ordinu. Medžiagos dėstymo gairės – Jogailos dinastija, kaip savarankiškas politinis veiksnys, ir skirtingi jos interesai Lenkijoje ir Lietuvoje, Jogailaičių valdomų valstybių visuomenių siekiai ir jų suderinimas. Jogailaičių politika apibūdinama sugebėjimu surasti atramą pusiausvyrai tarp visų suinteresuotų politinių jėgų ir tuos svertus išlaikyti. Kai kuriuos lenkų ir lietuvių ginčo dėl unijų akcentus Łowmiańskis argumentuoja ne pirmųjų naudai. Pavyzdžiui, Jogailos kvietimo iniciatyva priklausė lenkams, Vytauto karūnavimo siekis atspindi lietuvių visuomenės poreikį, Lietuva net ir po Liublino unijos išliko savarankiška ir kt. Taip pat randame ir pasenusių tvirtinimų, kuriems lietuvis nepritars. Pavyzdžiui, tvirtina, kad lietuviai pabėgo iš Žalgirio mūšio kovos pradžioje, vieni lenkai jį laimėjo. Menkiausiai paliečiami politika Vengrijoje, Čekijoje, santykiai su turkais, Habsburgais, Moldavija ir Valakija – kai kur tai tik žinomų XIX-XX a. pirmosios pusės Lenkijos istorikų darbų sintezė. Knyga išleista laiku, dėl profesionaliai atliktos šaltinių analizės ir interpretacijų nėra pasenusi ir labai vertinga.