LTŠiandienėje visuomenėje, kurioje informacijos srautai yra milžiniški, organizacijos, siekiančios būti pastebėtos, turi ieškoti įvairių kartais ir netradicinių būdų pranešti apie savo veiklą ir pasiekti norimas auditorijas. Kaip teigia Capriotti (2009), tradiciškai pagrindinė muziejų misija yra objektų saugojimas, konservavimas, tyrimai ir eksponavimas, ir ši veikla dažnai yra įdomi tik tam tikroms žmonių grupėms, dažniausiai - pedagogams. Paprastai muziejai yra labai uždaros organizacijos, todėl retas muziejus suvokia ryšių su visuomene poreikį ir galimą naudą. Būtent dėl nepakankamos komunikacijos su tikslinėmis auditorijomis muziejai vis dar yra suvokiami ir vertinami kaip kultūros paveldo saugojimo institucijos. Efektyvi komunikacija su suinteresuotaisiais galėtų gelbėti muziejams siekiant užmegzti ryšius su auditorijomis, o sudarius ilgalaikius komunikacinius planus ir juos įgyvendinant - užsitikrinti auditorijų dėmesį ir suinteresuotumą muziejaus veikla, gal net įsitraukimą į ją. [Iš Įvado]