Komisje do ofiary wieczystej na powiększenie sił krajowych z 1789 r
LTStraipsnyje aptariamas vadinamasis "Aukos mokestis" ir šį mokestį turėjusios administruoti komisijos veikla. Šio mokesčio iniciatoriai buvo Abiejų Tautų Respublikos patriotų reformatorių grupuotės nariai, kurie siekė reformuoti mokesčių sistemą ir taip padidinti valstybės iždo pajamas. Apie šio mokesčio įstatymo įsigaliojimą 1789 m. balandžio 6 d. paskelbė Ketverių metų seimas. Įstatyme mokestis įvardytas kaip "Amžinoji Abiejų Tautų provincijų auka krašto pajėgų padidinimui" (Ofiara wieczysta prowincyów O. N. na powiększenie sił krajowych), dar kitaip vadintas "dešimtojo grašio auka" (Ofiara dziesiątego grosza). 1789 m. gegužės 30 d. buvo paskelbtas įstatymas dėl mokesčių komisijų įsteigimo, skirto kiekvienai vaivadijai. Iš viso buvo sudaryta 116 komisijų. Detaliai aptariamos komisijos kompetencijos ir veiklos teritorinės apimtys. Komisijos nariais tapdavo pavietų bajorai, o kiekvieną kolegialų organą sudarė mažiausiai keliolika narių, kartais jų būdavo net kelios dešimtys. Sudarytos komisijos turėjo nustatyti kiekvieno apmokestinamo objekto vidutines pajamas, buvo numatytos galimybės ir taikyti mokesčio lengvatą. Aukos mokesčiu buvo tiesiogiai apmokestintos iš žemės ūkio veiklos bajorų ir dvasininkų gautos pajamos. Dvasininkų gaunamos pajamos apmokestintos 20% mokesčiu, o bajorams nustatytas 10% mokestis. Karališkųjų valdų laikytojams buvo nustatytas 50% mokestis. Mokesčio mokėtojas buvo prisaikdinamas. Įstatymas numatė turto konfiskavimą, jeigu asmuo nesutiktų geranoriškai mokėti nustatyto "Aukos mokesčio".
