O świadomości prawnej szlachty w czasach stanisławowskich i potrzebie jej badania
LTStraipsnyje aptariama paskutinio Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikų (1764–1795) bajorijos teisinė savimonė bei socialinis sąmoningumas ir svarstomas tokių tyrimų poreikis. Socialinis sąmoningumas patenka į kultūros idėjų tyrimų erdvę, jis yra labai svarbus visuomenės kultūros komponentas, besireiškiantis įvairiomis formomis (politinės programos ir deklaracijos, publicistika, literatūra ir kt.) ir susijęs su stereotipais, kolektyviniu mąstymu, vieša nuomone, mokslo žiniomis ir kt. Bajorija buvo paveikta Apšvietos, sarmatizmo, fiziokratizmo idėjų, tačiau teisinis išprusimas buvo skirtingas, ypač šie skirtumai išryškėjo XVIII a. 7–8 dešimtmečiais. Rašymas ir praktinė veikla darė didžiausią įtaką teisinės savimonės klostymuisi, tą paliudija paskutiniojo dešimtmečio valstybės reformų iniciatorių atvejai. Tyrimas atskleidė, jog pernelyg optimistiška ir nepagrįsta būtų teigti, kad 9–10 dešimtmetyje visai bajorijai buvo būdingas vienodas teisinio išprusimo progresas. Aptariamuoju laikotarpiu bajorijos sąmonė iš tiesų patyrė dideles transformacijas, tačiau periferijos bajorijai ir toliau liko būdingas konservatyvus požiūris, mokslo, švietimo ir literatūros naujovės tiesioginio poveikio jai neturėjo. Vis dar išliko gajūs stereotipai ir valstybinis mąstymas.
