Z badań nad formą testamentu w statutach litewskich: testamenty ustne i pisemne
LTStraipsnyje aptariama žodžiu ir raštu sudarytų testamentų forma Lietuvos Statuto veikimo kontekste. Žodinis testamentas yra minimas Pirmojo Lietuvos Statuto (PLS) 5 skyriaus 15 straipsnyje, Antrojo Lietuvos Statuto (ALS) 8 skyriaus 2 straipsnyje ir taip pat Trečiojo Lietuvos statuto (TLS) 8 skyriaus 2 straipsnyje. Žodžiu sudarytas testamentas negarantavo testatoriaus paskutinės valios perdavimo taip, kaip tai užtikrino raštu sudarytas testamentas. 1726 m. Konstitucija panaikino žodinio testamento sudarymą, vienintele išimtimi laikant karo atvejus. Rašytinio testamento forma buvo aiškesnė, apie jį užsimenama ATS ir TLS 8 skyriaus 6 straipsniuose. Lietuviški testamentai, kaip ir Karūnos, buvo sudaromi germaniško testamento pavyzdžiu, kai nebūtina buvo nurodyti konkretų paveldėtoją, pakakdavo nurodyti gavėją, tačiau esant nekilnojamo turto skoloms konkretaus paveldėtojo nebuvimas apsunkindavo situaciją. Sveiko proto ir laisvos valios sąlygos sudarant testamentą užfiksuotos PLS 5 skyriaus 15, 17 straipsniuose, ATS ir TSL – 8 skyriaus 2 straipsniuose. Testamentinio paveldėjimo teisinių normų užtikrinimui buvo skirtas didelis dėmesys. Tai būdinga ir žodžiu, ir raštu sudaryto testamento atvejais. Pagrindinė naujovė atsirado ATS, įtraukus aiškinamajį principą "pro favore testamenti", kuris reiškė, kad dokumento dalies neužpildymas ar kitos klaidos neturėjo reikšmės testamento galiojimui. Statutas taip pat reglamentavo būtinų elementų sąrašą, be kurių testamentas negaliotų. Šitie patikslinimai neabejotinai kodifikavo ankstesnę teisinę praktiką. Ji buvo papildyta testamento klastojimo nuostatomis, kurios taip pat buvo įtrauktos į ATS.
