Ratunek przed morowym powietrzem. Bezpieczeństwo obrad sejmowych i sejmikowych na przełomie XVI i XVII wieku

LTStraipsnyje apžvelgiamos apsaugos priemonės nuo maro, kurių imtasi organizuojant Lenkijos ir Lietuvos valstybės seimų darbą XVI–XVII a. Maro atvejai Lenkijoje ir Lietuvoje fiksuoti 1588 m., Lenkijoje – 1602 m., 1622 m. ir kt. Marui plisti įtakos turėjo gamtinės sąlygos ir sezoniškumas. Artėjant šalnoms maras išnykdavo natūraliai. Organizuojant parlamento darbą, stengtasi seimų sesijas planuoti žiemą, o daugiausiai diskusijų sulaukdavo seimo vietos ir datos nustatymo klausimas. Neretai seimo ir seimelių darbo pradžios data būdavo ir nukeliama išliekant aukštam maro epidemijos rizikos pavojui. Pavyzdžiui, ypatingai dramatiška situacija klostėsi 1629 m., 1631 m., kai dėl maro epidemijos pavojaus buvo keičiama seimelių šaukimo vieta ir data. Nuo infekcinių ligų mirdavo labai daug žmonių, mirtis nepalenkdavo ir valdovo šeimos bei jo dvaro aplinkos. Žemas medicinos lygis net galingus vėjo gūsius vertė traktuoti, kaip bet kokios ligos užkratą. Svarbiausia priemonė, kurią rekomendavo tuometiniai medikai, buvo visiškas atsidavimas Dievo valiai, patardavo atsiriboti nuo alkoholio vartojimo, uždaras patalpas dezinfekuoti dūmais, ant karštų akmenų pilti actą, tikint, jog tokie dūmai švarina orą. Rekomenduota profilaktiškai keisti maisto racioną, įtraukiant tam tikrus produktus, turėjusius saugoti nuo ligų. Taip pat dalinti patarimai, kaip elgtis su mirusiojo nuo maro palaikais. Visgi vienintelė efektyvi priemonė buvo pasitraukimas į maro nepalietas teritorijas. Valdovas ir jo aplinka bei teismai šią praktiką taikė ypač dažnai. Tarnavimas tėvynei maro metu buvo laikoma didvyriškumo ženklu. Taip bajorai vertino savo misiją maro metu vykti į seimo sušaukimo vietą.