Species privilegium sunt due, unum generale, aliud speciale. Przywileje w dawnej Polsce
LTStraipsnyje analizuojama privilegijos teisinė prasmė ir reikšmė Lenkijos istorijoje. Kaip teisės šaltinis ir politinis įrankis, lemiantis valdžios galią, privilegija vaidino ypatingą vaidmenį iki pat XVIII a. pabaigos. Be šių funkcijų privilegija taip pat buvo svarbus ūkio ir ekonomikos, iždo pajamų ir kitų teisinių santykių normalizavimo pagrindas. Piastų dinastijos valdymo laikais privilegija labiau buvo suvokiama, kaip valdovo dosnumo išraiška, dėl įvairių motyvų individualus valdovo pasižadėjimas įvairiems teisiniams subjektams. Privilegija buvo pažangos instrumentas, leidęs sukurti valstybės pamatus. Anžu dinastijos ir pirmųjų Jogailaičių valdymo laikotarpiu Lenkijoje susiformavo bendrosios privilegijos bajorijai, turėjusios didelės įtakos tolesnei valstybės raidai ir teisinių institucijų susiformavimui. XV a. praktinis privilegijų normų įgyvendinimas priklausė nuo valdovo ir jo pareigūnų valios. Iki amžiaus vidurio nebuvo nuolatinių institucijų, kurios galėjo efektyviai garantuoti bajorijai dalyvavimą valdžioje ir ginti savo laisves. Tačiau tų pačių teisinių normų kartojimas suformavo ir įtvirtino teisinę sąmonę. Kartu su kanonų teise Lenkijoje susiklostė ir "Ius commune" idėja, išreiškusi augantį visos karalystės bajorų bendruomeninį jausmą. Jogailaičių dinastijos valdymo laikotarpiu teisė buvo toli nuo įstatymo, neretai "Ius" reiškė ne tik valstybės įstatymą, bet ir asmeninę ar tam tikros grupės teisę, kurios šaltinis buvo karališkoji privilegija. 1573 m. Henriko artikulai – tai karališkųjų privilegijų teisinių normų santrauka. Apšvietos laikotarpio reformos ir 1791 m. Gegužės 3 d. konstitucija nesukėlė radikalių permainų senųjų privilegijų atžvilgiu.
