Sejmiki litewskie wobec próby połączenia konwokacji z elekcją w 1648 roku

LTStraipsnyje aptariama lietuviškų seimelių veikla valdovo rinkimų ir mėginimo šaukti konvokaciją kontekste. Lietuvos senatorių ir luomų atstovų susirinkimai (suvažiavimai, konvokacijos) tarpuvaldžiu vykdavo sužinojus apie valdovo mirtį. Apžvelgiama Lenkijos ir Lietuvos valstybės politinė situacija po Vladislovo Vazos mirties, lyginama Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) seimelių pozicija. Po Vladislovo Vazos mirties buvo svarstomas valdovo elekcijos gerinimo projektas, siūlyta derinti konvokaciją su rinkimais arba rengti konvokaciją ir rinkimus dviejų savaičių laikotarpyje. Tokio projekto patvirtinimui buvo būtinas bajorijos pritarimas, numatytas 1648 m. birželio 25 d. Bajorai tokį projektą vertino neigiamai. Tik Smolensko seimelyje planas buvo įvertintas sąlyginai teigiamai. Tai susiję su vaivadijos geopolitine padėtimi ir Maskvos grėsme. Visi kiti lietuviški seimeliai protestavo prieš šį projektą, argumentuodami, jog tai teisės ir papročių laužymas. Panašios nuomonės laikytasi ir Karūnos seimeliuose. Planai sutrumpinti tarpuvaldžio periodus, derinant konvokacijas su rinkimais buvo racionalūs, tačiau negalėjo būti įgyvendinti dėl tuometinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės politinės situacijos. 1648 m. liepos 16 d. Varšuvos konvokacijos metu buvo nuspręsta, kad vadovas ir toliau bus renkamas pagal galiojančią seną tvarką.