Pro vertimų prizmę: Žukauskas – lenkų poezijos žinovas ir vertėjas
LTPoetiniai vertimai nėra tiktai vienakryptis meninės komunikacijos vyksmas, kuriame kuo adekvačiau kita kalba perteikiamas originalas (tai yra nekvestionuojama siekiamybė). Vertimuose, pirmiausia poezijos, atsiskleidžia ir vertėjų, ypač poetų, būdingieji idiolekto ypatumai. Patyrinėjus vertimus galima įvertinti tiek rašytojo gebėjimus pa/atjausti, perteikti kitakalbių kūrinių turinį, jų emocines sugestijas ir konotuotas prasmes, tiek atpažinti originalų sąlyčius su vertėjo pasaulėvaizdžiu, įžvelgti poetikos repertuarų paraleles. Albino Žukausko kūryboje - stiliaus ir topikos atžvilgiu daugiašakėje, daugiaplotmėje - prasmintos įvairios poeto patirtys, socialinės-istorinės ir gyvenimiškos, biografinės-psichologinės ir estetinės-meninės. Tai manifestuojama jo eilėraščiuose, kur varijuojamos lenkų lūžinių momentų realijos: pavyzdžiui, refleksinguose poetiniuose pasakojimuose apie vieną skausmingiausių naujausioje lenkų istorijoje įvykių, 1944 m. Varšuvos sukilimą („Užgipsuotos burnos", „Duobkasiai"); juose iškyla tragiški likiminės kartos kūrėjų Andrzejaus Trzebińskio ir Krzysztofo Kamillo Baczyńskie atvaizdai („Papasakosiu bent trumpai, / Kaip Varšuvoje sukilimo dienomis, / Rugpjūčiui baigiantis, Andžejų / Tšebinskj, Lenkijos poetą ir kovotoją, / Gestapininkai, užgipsavę burną, varė nužudyti").Poeto kūrybai būdingas sinkretiškumas, buities atributų adidatyvinės jungtys, lyrinės refleksijos bei dramatizmo ir komizmo elementų sambūvis, ryškėja ir skaitant jo išverstus lenkų poezijos korifėjų Juliuszo Słowackio, Leopoldo Staffo ir kitų autorių kūrinius. Kaip šių skirtingų epochų (romantizmo, modernizmo ir neoklasicizmo) atstovų atbalsiai interpretuojami ir integruojami lietuvių poeto kūryboje? Kokias ištarmes jie įgauna lietuviškame kontekste? Straipsnyje aptariami Žukausko kūrybos ir jo vertimų iš lenkų kalbos meninės raiškos atitikmenys, keliamos hipotetinės teorinės prielaidos apie apskritai transliatorikos reikšmę siekiant giliau pažinti unikalius kūrybos reiškinius.
ENŽukauskas's works should be treated as an artistic whole, and so in order to adequately recognize and name all of the components we cannot leave out the writer's links with Polish literature, and, of course, his translations from Polish. This paper deals with the parallels between the poet's topics, artistic discourse, certain conceptual provisions and Polish poetry. It analyzes the poems wherein he speaks of the famous poets, Andrzej Trzebiński and Krzysztof Kamil Baczyński, killed in the 1944 Warsaw uprising; the poems reflect Žukauskas's views, conflicting relationships between the artist and the public. The article also examines the translation of Czesław Mlłosz's in poem "Na cześć pieniądza" (In Honor of Money, Pinigo garbei) which serves as the foundation for bringing up certain analogous artistic components between the Lithuanian poet's pre-war works and the Polish poetry written during the same time-frame. Žukauskas's writing can be characterized as syncretic; it displays additive connections among domestic attributes, lyrical reflexion and coeistence of dramatic and comic elements. This is evident in his translations of the works of such prominent Polish poets as Juliusz Słowacki, Leopold Staff and others. How are the echoes of such different epochs (romanticism, modernism and neoclassicism) interpreted and integrated in the works of the Lithuanian poet? How do they sound in the Lithuanian context?.While translating the poems by Staff, for instance, his "Pokój Wsi" (Rural Peace, Kaimo ramybė), Žukauskas gives priority to the portrayal of the rural life and its attributes; alongside, work tools ate listed as material connections with the spiritual space. Due to ideological postwar circumstances Žukauskas was not able to leave any signs of sacredness so characteristic of the Polish author's style nor was he able to recreate the entire aura of divine harmony. It should be noted that the works for translation arc undoubtedly chosen selectively: for instance, mystical poems brimming with humility before God did not get translated into Lithuanian. On the other hand, Žukauskas managed to translate other poems of Staff, especially the Verlainesque sonnet "Deszcz jesienny" (Autumn Rain. Rudens lietus), almost adequately and with a skillful maneuvering among the original semantic shadows and shades. Slowacki's works should be interpreted on a different level. Among other poems, Žukauskas also translated his poem "Ojciec zadżumionych" (Father of the Plague Infested, Maru apkrėstųjų tėvas). The poetry of this great Romantic poet is suffused with visions and reflections; it expresses and connotes especially complex emotional suggestions, and this poem is no exception. In this translation, Žukauskas revealed his skill as an epic translator: not only does he tell a story, but he also expertly conveys the lyrical subject's compassion for his father of Jacobean fate. [...].
