Albino Žukausko poezija sovietinėje lietuvių kritikoje

LTSkaitytojų auditorijoje Albinas Žukauskas niekada nebuvo populiarus poetas, tačiau profesionalūs kritikai ir literatūrologai sovietmečiu apie jį rašė gana daug. 1951 m. Jokūbo Josadės „Literatūroje ir mene“ išspausdinta Albino Žukausko eilėraščių rinkinio „Mūsų frontas“ (1951) recenzija, kurioje teigiama, kad rinkinys neatitinka skaitytojo lūkesčių, - turbūt viena iš pačių nepalankiausių, kokią šis poetas yra nusipelnęs sovietinėje Lietuvoje. Bet ir šiandieniniu žvilgsniu žiūrint, tas rinkinys yra labai silpnas. [...] Žukausko knygos recenzuojamos, jo pavardė nuolat mirga straipsniuose ir knygose, skirtose šiuolaikinei poezijai, gana dažni ir paties poeto pasisakymai (žurnalo „Pergalė“ rubrikos „Apie kūrybą ir save“ pavadinimas gerai atspindi tokių rašinių esmę). Šiek tiek vietos A. Žukausko kūrybai skirta abiejose sovietmečiu išleistose Lietuvių literatūros istorijose. Bendrieji brandžiosios Žukausko kūrybos bruožai sovietinės kritikos yra pastebėti. Kalbama apie Žukausko poezijos ir liaudies kūrybos ryšius, ypač pabrėžiant poetui aktualų žemąjį liaudies kūrybos stilių, apie karnavalo, dionisiškųjų vaisingumo kultų atmosferą, apie dviejų personažų - polinksmio liaudies pasakoriaus ir šių laikų poeto intonacijų dermę. Galima teigti, kad sovietinė kritika iš esmės perteikė neiškreiptą Žukausko poezijos vaizdą.

ENAlbinas Žukauskas has never been a popular poet among the readers, but professional critics and literature specialists wrote about him quite extensively in Soviet times. In 1951, Jokūbas Josadė published a review of G Albinas Žukauskas's poetry collection "Mūsų frontas" (Our Front) (1951) in which he stated that the collection did not meet the reader's expectations; this was probably one of the least favorable reviews that the poet ever received in Soviet Lithuania. However, the collection does seem very week even from today's perspective. Later on Žukauskas's work was reviewed by his colleagues (Vladas Mozūriūnas, Eugenijus Matuzevičius, Vladas Dautartas, Algimantas Baltakis, Sigitas Geda, Marcelijus Martinaitis), established literary critics (Vytautas Kubilius, Kęstutis Nastopka, Viktorija Daujotytė, Ričardas Pakalniškis) and, in their dissertations as well as their subsequent books, by novice literature specialists Saulius Žukas and Vilius Gužauskas. Žukauskas's books are being reviewed, his name constantly flickers in articles and books devoted to contemporary poetry and the poet himself offers public statements rather often (rubrics such as "On Creative Work and Self" in the magazine "Pergalė" (Victory) reflects quite well the essence of these essays).The two editions of the history of Lithuanian literature devote a few lines to the works of Albinas Žukauskas. The general characteristics of his best works have been noted by the Soviet critics. They have noticed the relationship between Žukauskas's poetry and folklore, drawing special attention to his creative style's affinity to the down-to-earth folk art, to the atmosphere of carnival and fertility cults of Dionysus as well as an intoned harmony of the two characters - that of a somewhat merry folk storyteller and that of a contemporary poet. It can be argued that Soviet criticism did essentially manage to render an undistorted image of Žukauskas's poetry.