Obraz Polski w historiografii rosyjskiej XIX w
LTStraipsnyje aptariamas Lenkijos įvaizdis XIX a. rusų istoriografijoje. Lenkijos vertinimas 1789–1918 m. istoriografijoje buvo labai įvairus, tai lėmė skirtingų rusų mokslo krypčių (oficialiojo, liberaliojo, sociologinio, neutralaus ir marksistinio) suformuoti diskursai. Rusų istoriografijoje į lenkų ir rusų santykių raidą daugiausiai žvelgta per teritorijų užkariavimo prizmę nuo Krėvos unijos laikotarpio iki trečiojo Abiejų Tautų Respublikos (ATR) padalinimo. Tyrime daugiausiai dėmesio skirta Livonijos karo ir ATR padalinimų temoms. XIX a. rusų istorikų bendruomenė buvo poliarizuota. Panslavistinių idėjų šalininkai ir Vakarų idėjų rėmėjai turėjo skirtingas vizijas. Apžvelgiami N. M. Karamzino, N.A. Polevojaus, N.G. Ustrialovo, S.M. Solovjovo, A. Bestuževo-Riumino, V. O. Kliučevskio ir N.M. Pokrovskio istoriografiniai diskursai. Oficialiame diskurse Lenkijos įvaizdis negatyvus ir paremtas emocijomis, negatyviai vertinama unija su Lietuva. Tačiau stengtasi rusų bei lenkų santykius vertinti ir mokslo šviesoje, atsiribojant nuo emocijų ir vengiant kategoriško skirstymo į "gerus rusus" ir "blogus lenkus". Analizuojant Lenkijos įvaizdį XIX a. Rusijos istoriografijoje ryškėja ir vieno fenomeno kontūrai, kurį būtų galima įvardinti, kaip "carinės istorijos politikos formavimąsi". Formavosi valdžios įkvėptas ir palaikomas diskursas, kurio dėka buvo rašoma valdžiai patogi ir valstybei naudinga istorijos versija, padedanti įteisinti praeities veiksmus ir dabarties žingsnius.
