Małżeństwo Zygmunta Augusta z Barbarą Radziwiłłówną a idea unii polsko-litewskiej
LTStraipsnyje aptariama Žygimanto Augusto santuokos su Barbora Radvilaite reikšmė Liublino unijos idėjos kontekste. Radvilaitė padarė tiesioginę įtaką stiprinant Lenkijos ir Lietuvos ryšį. Būdama lietuve ji tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) simboliu, o jos santuoka su Jogailaičių dinastijos atstovu įgijo metaforišką Lenkijos Karūnos ir Lietuvos valstybės sąjungos prasmę. Tai tapo pranašišku ženklu abiejų valstybių ateičiai. Radvilaitės santuoka su Žygimantu Augustu lyginta su Jogailos ir Jadvygos santuoka. Radvilaitė suvokė sąjungos su Jogailaičiais prasmę ir buvo pasiryžusi asmeninei aukai. Barbora buvo pasiryžusi aukotis dėl vienintelės meilės ir tapti tikra patriote bei krikščione, kurios širdyje – Dievas ir tėvynė. Toks įvaizdis kurtas romantizmo lenkų grožinėje literatūroje. XX a. I pusėje nutolta nuo herojiško tautos gynėjos ir patriotės mito, pradėti atpažinti Renesanso meilės bruožai. XIX a. lenkų istoriografijoje (pvz. J. Lelevelis) unijos faktas taip pat sietas su Barboros asmenybe. Greta idealistinio Barboros, kaip unijos globėjos, įvaizdžio, egzistuoja ir kritiška nuomonė istoriografijoje (pvz. M. Bobrzyńskio). Santuoka iš esmės vertinama negatyviai ir klaida laikomas Barboros asmenybės sureikšminimas. Radvilaitė tebuvo įrankis LDK didikų rankose. XX a. I pusės istoriografijoje Radvilaitės asmenybė sulaukė ir kritikos, buvo kaltinta dėl nesėkmingo vaidmens santykių su Lenkija kontekste. Radvilaitės, kaip unijos globėjos, mitas gimė poetinėje vaizduotėje ir ilgai buvo gyvas visuomenėje, įsiskverbė ir į istoriografinį diskursą, nes XIX a. istorijos ir grožinės literatūros ryšys buvo ypač stiprus. Vėliau Barboros mitas buvo dekonstruotas.
