Lyrika - estetinės savistabos žaizdras : recenzija

LTKnygą sudaro straipsniai apie poeziją, parašyti per Nepriklausomybės laikotarpį (tiksliau, nuo 1992-ųjų). Studijos „Išliekanti lyrika“ objektas būtų dvejopas. Pirma – lietuvių modernioji poezija, jos savitumo ir vertės įteisinimas Antra – šios poezijos supratimo ir tyrimo rakursas. Nors knygos pratarmė, pristatanti jos problematiką, labai lakoniška, o visa studija it pats modernusis eilėraštis yra sutrupėjusi į atskirų straipsnelių, įvairiomis progomis ir įvairiose vietose publikuotų, mozaiką, vis dėlto lyrikos supratimas ir tyrimas knygoje laikosi tam tikrų bendrų principų, kuriuos ir vertėtų pasiaiškinti. Kuo svarbi ir kuo problemiška autorės konstruojama moderniosios lyrikos paradigma, kurios centre kaip europinis atskaitos taškas regima Rainerio Maria Rilke's poezija? Tūtlytė įtikinimai ir sėkmingai nustato skirtį tarp romantinės, psichologinės, išpažintinės ir moderniosios fenomenologinės lyrikos, kurioje išpažintinis motyvas išlieka, bet jau daug labiau redukuotas, sudaiktintas, sukonstruotas ir užmaskuotas kaukėmis. Antras knygos privalumas – autorės sukurtos puikios konkrečių eilėraščių interpretacijos. Iš jų išsiskirtų klasikų – S. Nėries, J. Aisčio, V. Mačernio, A. Nykos-Niliūno – eilės. Autorė atskleidžia, kaip metakalbinių interpretacijų kontekste galima įdomiai kalbėti apie poeziją, stebint ją iš lyrinio subjekto arba kalbėtojo pozicijos, ją susiejant su poeto biografiniais, ypač vaikystės, faktais ir autokomentarais, kultūriniais reiškiniais. Daug vertingų minčių pasakyta ir bendresniais kartų savivokos aspektais, tiriant sovietmečio ar naujausią poeziją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lyrikos istorija; Moderniosios lyrikos paradigma; R. Tūtlytė; History of lyrics; Paradigm of modern lyrics; Phenomenology.

ENThe book consists of articles on poetry written during the Independence period (since 1992 to be more precise). The object of the study Išliekanti lyrika (The Surviving Lyrics) is twofold. Lithuanian modern poetry and validation of its distinction and value first, and the second – the angle of understanding and studying this poetry. Even though the introduction of the book is very laconic and the entire study is like a modern poem, broken into a mosaic of individual articles published for various occasions and different issues, but the understanding and the study of lyrics still follow certain general principles, which are worth understanding why the paradigm of modern lyrics constructed by the author is important and what its problems are. The poetry of Rainer Maria Rilke’s as a European reference point lies in the centre of that paradigm. Tūtlytė successfully sets the differences among romantic, psychological, confessional and modern phenomenology lyrics in a convincing manner; the confessional keynote remains in the modern phenomenology lyrics, but it is much more reduced, materialised, structured and hidden under the masks. The other advantage of the book is author’s perfect interpretations of specific poems. The poems of classical poets, such as Nėris, Aistis, Mačernis, Nyka-Niliūnas, are among them. The author shows how interesting talking about poetry can be in a context of meta-linguistic interpretations, when observing the poetry from the positions of lyrical subject or the story-teller and linking it to the facts of poet’s biography, especially from his childhood, and facts and comments or cultural phenomena. Many valuable ideas were expressed about more general aspects of generations’ self-image when studying the Soviet era and the latest poetry.