J. Kulitāna latviešu-lietuviešu vārdnīcas rokraksts

LTŽinoma, kad Garšvinės tarme kalbėjo lietuviai, tik 1950-1960 m. perėmę latvių kalbą. J. Kulitanio parengtas „Garšvinės šnektos žodynas“ yra vienintelis šios tarmės rašytinis šaltinis. Straipsnyje nagrinėjami kai kurie šio žodyno lietuviškosios dalies fonetiniai, morfologiniai ir leksikos ypatumai. J. Kulitanio žodyno pagrindą sudarė „Esperanto-latvių, latvių-esperanto kalbų žodyno“, išleisto XX a. šeštajame dešimtmetyje, latviškoji dalis; todėl žodyne randama nemažai tarptautinių žodžių. Be to, yra daug skolinių iš slavų, latvių ir vokiečių kalbų. Skolinamos net ištisos teminės grupės, pvz., savaitės dienų pavadinimai. Šios lietuvių tarmės fonetiniai ir iš dalies morfologiniai ypatumai sutampa su uteniškių tarmės ypatumais, bet žodynas aiškiai rodo latvių kalbos įtaką.

ENIt is known that the speakers of the dialect of Gārsene had been Lithuanians who became Latvianized only by the 1950s-60s. Kulitāns' manuscript "Gārseniešu dialekta vārdnīca" (Dictionary of the Dialect of Gārsene) is the only written record of this dialect. The article is concerned with several phonetic, morphological and lexical peculiarities of the Lithuanian part of the Dictionary. The Latvian part of an Esperanto-Latvian and Latvian-Esperanto dictionary, published in the late 1950s, formed the basis for Kulitāns' Dictionary; therefore it includes a lot of'international' words. It contains also many Slavic, Latvian and German loan-words. Even certain thematic groups are borrowed, e.g. the names of the days of the week. Phonetic and partly morphological peculiarities of this Lithuanian dialect coincide with those of the dialect of Utena, while its vocabulary clearly manifests the influence of the Latvian language.