LTRecenzijoje aptariama Vytauto Levandausko monografija „Lietuvos mūro istorija“, 2012 m. publikuota Vytauto Didžiojo universiteto leidykloje. Gausiai iliustruotas veiklas atskleidžia mūrinės architektūros istoriją nuo XIII a. iki Pirmojo pasaulinio karo. Į aptariamą teritoriją patenka Klaipėdos kraštas ir buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės, esančios dabartinėje Baltarusijoje. Tradicinės medžiagos ir statybos būdai yra išsamiai išanalizuoti ir palyginti su mūrijimo praktika Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje ir Italijoje. Veikale apibendrinti visą gyvenimą trukę autoriaus tyrinėjimai. Knyga suteikia vertingos informacijos restauratoriams, architektams ir istorinių pastatų savininkams. Daugybė brėžinių, schemų ir nuotraukų praturtina žinias apie konkretaus pastato, regiono ar miesto istoriją. Įvade apžvelgiama istoriografija ir archyviniai ištekliai. Pirmame ir antrame skyriuose aptariami ankstyviausi skiedinio naudojimo būdai, medienos ir mūro santykiai. Trečiasis skyrius yra skirtas lauko akmenims, importuotam marmurui ir žvirgždo mozaikoms. Toliau aptariama plytų gamybos technologija, jų savybės ir degimo būdai. Penktasis skyrius skirtas skiediniui ir gipsui. Išvadose mūro raida susiejama su architektūros istoriniais laikotarpiais. Prieduose pateikiamas žodynas, plytų cheminių ir fizikinių savybių tyrimų rezultatai, statybų sutarčių rinkinys. Iliustracijos reikšmingai praturtina žinias apie lietuviškas statybines medžiagas ir praktiką.