Darbo sutartis: teisinio reguliavimo raida ir perspektyvos

LTDarbo sutartis yra svarbiausias darbo teisės institutas. Būtent jis ir buvo pagrindas darbo teisei kaip atskirai teisės šakai atsirasti. O iki tol vyko diskusijos ir ginčai, kuo skiriasi turto ir darbo jėgos nuoma. [...] Nesigilindamas į visiems žinomus faktus (Spartako sukilimas, Didžioji Prancūzijos revoliucija, Pirmasis pasaulinis karas, Tarptautinės darbo organizacijos įkūrimas, bolševikų perversmas Rusijos imperijoje, protestai Prancūzijoje dėl jaunimo diskriminavimo darbo srityje, Graikijos protestai dėl socialinių išmokų mažinimo, riaušės Lietuvoje 2009 m. sausio 16 d. ir t. t.) pasakysiu, kad ne tik šie, bet ir kiti faktai rodo, jog visuomenei būtina suderinti socialinę politiką ir išvengti visokio pobūdžio neramumų, kurie kenkia jos pačios stabilumui ir raidai. Ne veltui 2009 m. buvo parengta vertinimo ataskaita „Ekonominės krizės ilgalaikių pasekmių socialinės atskirties situacijai Lietuvoje vertinimas“. Šioje ataskaitoje pateikiama išvada, kad, nepaisant pasaulinės ekonominės krizės padarinių, svarbiausia užtikrinti tvirtą socialinę politiką. Trumpa istorinės darbo sutarties instituto evoliucijos apžvalga padėtų suprasti raidos tendencijas, kurias tiesiogiai veikė to meto politinė ir ekonominė padėtis. Ne paslaptis, kad vienoks ar kitoks teisinio reguliavimo modelis atspindėjo istorines realijas skatinant ir ekonominę pažangą, ir samdomo asmens apsaugą nuo darbdavio savivalės. Kadangi pagrindinės darbo teisės funkcijos yra ekonominė ir apsauginė, jų sąveika skyrėsi priklausomai nuo tam tikro laikotarpio visuomenės sąrangos. [p. 167-168].