Из эмигрантской дали спасти Отчизну: Литовское искуство и литовские художники в эмиграции (1940-1990)

• Rusų kalba / Russian
• Lietuvių kalba / Lithuanian

LTŠi monografija yra pirmasis Rusijos menotyroje sisteminis lietuvių emigrantų meno fenomeno tyrimas. Pagrindinė šios emigracijos banga – 1944 m. pabėgėliai. Masinė emigracija turėjo būti laikoma politiniu protestu prieš sovietinę Lietuvos okupaciją. Knygoje pateikiama abėcėlinė rodyklė, 230 lietuvių menininkų biografijos ir jų kūrinių analizė. Šie menininkai kūrė XX a. antroje pusėje įvairiose Europos, Amerikos, Australijos ir kitų žemynų šalyse. Lietuvių menas emigracijoje aptariamas lyginant latvių, estų, ukrainiečių ir rusų menininkų, emigravusių po II-ojo pasaulinio karo, darbus. Taip pat pateikiama menkai žinoma informacija apie Lietuvos (ar išvykusių į emigraciją per Lietuvą) baltarusių, žydų ir lenkų menininkus. Remiantis šiuolaikinės lietuvių meno istorijos tyrimais, kur emigrantų likimui skirta ypatingai daug dėmesio, šioje knygoje aprašomas originalus tyrimas, atskleidžiantis autorės teorinę emigracijos meno sampratą. Didelė dalis autorės surinktos medžiagos ir archyvinių dokumentų knygoje publikuojama pirmą kartą.Užsienyje apsigyvenusių menininkų siekis tarnauti savo šaliai, plėtoti savo tautos kultūrines tradicijas, išlaikant civilinę, tautinę ir religinę (katalikų) tapatybę bei gebėjimą perimti pasaulinės civilizacijos universalias vertybes, aktyviai dalyvauti moderniojo ir postmoderniojo meno raidoje – visa tai suformavo kompleksinę dialektinę vienybę, autoriaus išreikštą metaforomis „Jie pasiėmė Lietuvą kartu“ ir „Jie parodė Lietuvai užsienio šalių meninius ieškojimus“. Daug dėmesio skiriama lietuvių menininkų emigrantų ryšiams su tėvyne ir menininkų repatriacijos procesams, jų kūrybos sugražinimo į Lietuvą klausimams – unikaliam savo turiniu ir apimtimi procesui, nusipelniusiam išsamių panašios patirties kitose Europos šalyse tyrimų.

ENThis monograph is the first Russian art criticism systematic study of the Lithuanian art emigration phenomenon. The main flow of this emigration wave is 1944 refugees. The very fact of their mass exodus was meant to be a political protest against Soviet occupation of Lithuania. The book includes a dictionary appendix and includes biographical information on 230 Lithuanian artists and analysis of their artworks. These artists worked in the second half of the twentieth century in various countries of Europe, America, Australia and other continents. Lithuanian Art in Exile is discussed in context and comparison with the work of Latvian, Estonian, Ukrainian and Russian artists who found themselves in exile after World War II. This book also contains little-known information about the Belarusian, Jewish and Polish artists who went into exile - to America, Europe and Asia - from Lithuania or through Lithuania. Building on the achievements of contemporary Lithuanian art history that is extremely attentive to the fate of emigrants, this book represents an original study, which demonstrates the author's theoretical conception of art in exile. Significant body of evidence and material for this book was gleaned by the author in archives, and through the field studies (primarily in Germany) were published in this book for the first time.The desire of artists who found themselves outside the Lithuanian borders to serve their country, to develop traditions of their national culture, while retaining their civil, ethnic and religious (Catholic) identity, and their ability to absorb universal values of the global civilization, to participate actively in the development of modern and post-modern art - all formed a complex dialectical unity, verbally labeled through the author's metaphor "They took Lithuania away with them" and "They brought artistic progress of the foreign world to Lithuania." Author devotes considerable attention to relations of Lithuanian artists-immigrants with their homeland and the process of repatriation of both the artists themselves, and their artistic heritage back to Lithuania - a process unique in its consistency and scope, process deserving careful study of similar experiences in other Eastern European countries.