LTPrekių ženklas yra vertingas nuosavybės objektas. Dėl to yra svarbu apibrėžti objektų, galinčių atitikti prekių ženklo kriterijus ir todėl būti prekių ženklu, ratą. Darbe analizuojama, ar prekių ženklu gali būti (ir tuo pačiu būti registruota ir saugoti asmens intelektinės nuosavybės teises) gaminio forma. Prekių ženklo paskirtis yra atskirti vieno asmens prekes nuo kito asmens prekių bei nurodyti jų kilmės vietą. Todėl visų pirma buvo tirta, ar gaminio forma turi skiriamąjį ir nurodomąjį požymį. Nustatyta, kad gaminio formos skiriamasis požymis gali būti įgytasis tik dėl antrinės reikšmės, o ne prigimtinis. Priežastis yra ta, kad vartotojas gaminio formos sieti su jo kilmės vieta nelinkęs: vartotojas gaminio išorinį vaizdą visų pirma asocijuoja ne su jo gamintoju, o su pačiu gaminiu bei jo savybėm. Žymuo prekių ženklu gali būti tik tada, tik jei jis yra nefunkcionalus. Teisine prasme „funkcionalumas“ yra suprantamas siauriau nei yra įprastinė šio žodžio reikšmė: gaminio forma nebus traktuojama kaip funkcionali vien todėl, kad atlieka praktinį vaidmenį. Forma „nefunkcionalumo“ kriterijų atitikti gali, nes ji gali būti ir ne esmine gaminio naudojimo savybė, o atlikti tik estetinę funkciją. [...] Reikalavimas būti originaliu ir nauju žymeniui kyla iš būtinumo neklaidinti vartotojo. Originalumas estetine prasme ir originalumas teisine prasme yra dvi skirtingos kategorijos. Gaminio forma, kuri yra originali, nauja ir pasižymi neįprastais meniniais formos sprendimais, kaip savaime originali žymens forma nepripažįstama. Ir atvirkščiai – jei forma nėra ypatingų meninių sprendimų, ji gali būti originali prekių ženklo originalumo prasme. Svarbu, kad ją kaip originalią suvoktų vartotojas. Gaminio formos potencialas tenkinti neklaidinimo reikalavimą nėra didelis. Ribojimas būti pripažintai originalia kyla iš vartotojo pusės.