Open method of coordination impact on national R&D policy: the case of Lithuania
LTEuropos Komisija, siekdama didinti sąveiką tarp kartais labai skirtingų valstybių šalių narių nacionalinių strategijų, pasiūlė horizontalaus koordinavimo metodą – Atvirą koordinavimo metodą (AKM). Straipsnio tikslas – atskleisti AKM įtaką nacionaliniams sprendimams ir aptarti AKM paspartintus naujausius Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) politikos strateginius sprendimus. AKM sumodeliuotas taikyti toms ES politikos sritims, kurios yra tik šalių narių kompetencijos ribose, o joms netaikomas taip vadinamas Bendrijos sprendimų modelis: direktyvos, reguliacijos, sprendimai. Tose srityse Europos Komisijos kompetencija apribojama rekomendacijomis ar deklaracijomis. AKM paremtas abipusio mokymosi koncepcija, kai siekiama pažinti šalių narių gerąją patirtį, išnagrinėti sėkmės pavyzdžius. Taip konsensuso pagrindu sukuriamas naujas pažinimas. Abipusis mokymas yra efektyvus, kai dalyviai yra motyvuoti rasti sau priimtinus sprendimus analizuodami kitų šalių patirtį. Dažnai tokia motyvacija atsiranda, kai šalis yra patyrusį nesėkmę ar yra įsisąmoninusi būtinų pokyčių poreikį. [...] Apibendrinant, reikia pabrėžti, kad AKM, skirtas koordinuoti šalių narių MTEP politiką, tapo nehierarchizuotu nacionalinės politikos skatinimo instrumentu, kuris turėjo teigiamos įtakos Lietuvos MTEP politikos pokyčių formavimuisi, ir įgijo teisės aktų išraišką. Be tiesioginio poveikio, AKM daro netiesioginę įtaką nacionalinei politikai: formuoja naują, paremtą interesų derinimu, požiūrį į sprendimų priėmimą, blokuoja konkrečių interesų grupių pasipriešinimą, sudaro prielaidas tobulinti rengiamas strategijas kitų šalių patirties pagrindu.
