LTPokyčiai darbo rinkoje (pvz., darbo jėgos trūkumas) reikalauja atitinkamų užimtumo reguliavimo pokyčių. Tai sukelia adekvačius darbo rinkos politikos bei darbo teisės pokyčius. Kita vertus, darbo teisės normos tiesiogiai lemia darbo rinkos procesų formavimą. Taigi, galima teigti, jog egzistuoja abipusė padėties darbo rinkoje ir darbo teisės priklausomybė. Tačiau, atskirų mokslininkų nuomone, darbo teisės šaltiniai yra „teisės kuriamosios veiklos rezultatų – teisės normų – išraiškos formos. Tai valstybės organų arba (įstatymų numatytais atvejais) kitų darbo teisės subjektų sprendimų dėl naujų teisės normų išleidimo arba galiojančių pakeitimo ar panaikinimo įforminimo būdai“. Taigi, darbo teisės šaltiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vyriausybės pasirašytos tarptautinės sutartys, įstatymai bei kiti valstybės valdymo institucijų leidžiami norminiai aktai. Kitaip tariant, teisės normos šaltiniai yra teisės aktai. Tokios prielaidos kelia klausimą, ar mūsų suformuluotas teiginys, jog egzistuoja abipusė padėties darbo rinkoje ir darbo teisės priklausomybė, yra teisingas? Straipsnyje pabandysime išsamiau aptarti šį prieštaravimą darbo rinkos ir darbo teisės formavimosi kontekste. Taip pat trumpai aptarsime darbo teisės funkcijų modifikavimą XXI a. pradžioje. Darbo teisė atsirado ir susiformavo kaip darbuotojų (darbininkų) teisių ir interesų apsaugos darbo panaudojimo sferoje forma. Todėl tradiciškai yra pabrėžiama jos apsauginė funkcija.XX a. antroje pusėje, be apsauginės darbo teisės funkcijos, pradėjo formuotis ir ekonominė jos funkcija, įgyvendinama skatinant racionalų darbo išteklių panaudojimą, darbo našumo didinimą ir pan. XX a. pabaigoje, ypač XXI a. pradžioje, informacinės technologijos bei globalėjanti ekonomika paskatino intensyvią ekonominės veiklos (darbo) pasaulio turinio kaitą, kuri iš esmės pakeitė darbo ir kapitalo santykį, dar labiau suartindama jų interesus bei sudarydama palankesnes bendradarbiavimo sąlygas. Ar tokioje situacijoje keičiasi darbo teisės funkcijos? Kaip darbo teisė turėtų reaguoti į darbo rinkos modernizavimą? [p. 151-152].