Kultūros poveikis ekonominei ir socialinei plėtrai

LTPolitiniuose prioritetuose kultūros sritis suprantama kaip veikianti horizontaliai – prisidedanti prie ekonominės, socialinės ir aplinkos sričių raidos. Ir nors klausimai, kaip kiekybiškai įvertinti kultūros situaciją bei jos poveikį, nėra nauji, neretai susiduriama su reikšmingais tyrimų apribojimais: siaura kultūros sąvoka, neįvertintu endogeniškumu ar uždelsto vėlavimo poveikiu. Nors sutinkama, kad šiuolaikinė socio-ekonominė plėtra priklauso nuo daugiau parametrų nei nurodo moderni augimo modelių teorija, o viena iš praleistų sričių yra kultūra, empirinis pagrindimas lieka neišplėtotu. Darbo tikslas – vertinant Lietuvos ir Europos šalių duomenis sudaryti atskirus modelius, kurie leistų kiekybiškai įvertinti kultūros situaciją, bei išmatuoti kultūros poveikį ekonominei ir socialinei plėtrai. Disertacijoje pristatomos kultūros srities apibrėžtys ir kultūros situacijos įvertinimas Lietuvos savivaldybių lygiu. Kultūros poveikis ekonominei plėtrai grindžiamas Europos šalių paneliniu duomenų rinkiniu, vertinant tiesioginį (sudarant panelinius VAR modelius) ir netiesioginį (sudarant instrumentinių kintamųjų modelius) poveikį. Lietuvos lygiu įvertinamas kultūros poveikis individo gerovei (sudarant tiesinius tikimybinius modelius). Gauti rezultatai patvirtina, kad kultūros sritis prisideda prie ekonominės raidos, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai – veikdama žmogiškąjį kapitalą. Taip pat kultūros sritis teigiamai veikia individo gerovę. Reikšminiai žodžiai: kultūros ekonomika, kultūra, endogeniškumas, ekonomikos augimo modeliai, socialinis kapitalas.

ENIn political priorities, the cultural sector is understood as acting horizontally—contributing to the development of economic, social, and environmental fields. Although questions how to assess the cultural situation and its impact are not new, research often faces significant limitations: a narrow concept of culture, unaccounted endogeneity, or delayed effects. While it is agreed that modern socio-economic development depends on more factors than those indicated in the theory of modern growth models, with culture being one of the omitted variables, empirical evidence remains underdeveloped. The aim of the research is to develop distinct models that will enable the quantification of the cultural situation and the measurement of culture’s impact on economic and social development, utilising data from Lithuania and European countries. The research presents definitions of the cultural sector and an assessment of the cultural situation at the municipal level in Lithuania. The impact of culture on economic development is based on a data set of European countries, evaluating both direct (by constructing panel VAR models) and indirect (by constructing IV models) impacts. At the Lithuanian level, the impact of culture on individual well-being is assessed (by constructing LPMs). The results confirm that the cultural sector contributes to economic development, both directly and indirectly through human capital. Additionally, the cultural sector positively affects individual well-being. Keywords: culture economics, culture, endogeneity, economic growth models, social capital.