"Panowie przyrodzeni" a elekcyjność tronu w Polsce średniowiecznej

LT„Paveldimos monarchijos“ samprata, vienintelio teisėto palikuonio teisė paveldėti karūną, glaudžiai susijusi su Piastų dinastija. Tačiau Lenkijos regioninis susiskaldymas, susidaręs 1138-1320 m., ginčų dėl Krokuvos sosto laikotarpiu, sukėlė padėtį, kai kartu su paveldėjimo principais buvo taikyti ir tam tikri aukščiausiojo valdovo rinkimų elementai. Vis dažniau didikai apsispręsdavo dėl monarcho rinkimo mainais už paramą ir tam tikras klasines privilegijas. Čekų karalius Vaclavas II buvo pirmasis užsienietis valdovas, nepriklausęs Piastų dinastijai, bet laimėjęs rinkimus ir užėmęs sostą 1291 m. Jis už paramą sumokėjo bajorijai privilegijomis Litomišlio mieste. XIV a. mirus paskutiniam Piastų dinastijos karaliui, Andegaven dinastija (tiek vyrų, tiek moterų linijose) turėjo gauti dvasininkų ir bajorijos palaikymą.Nors karalaitė Jadvyga buvo pripažįstama teisėta paveldėtoja, jos vyras Jogaila turėjo būti formaliai išrinktas bajorijos, nepaisant Krėvos sutarties; taigi jis buvo išrinktas karalius. XV a. trečiajame dešimtmetyje paveldėtojų teisės į sostą principas, palaikomas Jogailaičių dinastijos, ir bajorijos palaikomas karaliaus rinkimo principas tapo ginčo tarp monarcho ir politinės tautos objektu. Galiausiai nugalėjo rinkimų principas, tačiau praktiškai jis buvo realizuotas tarp Jogailaičių dinastijos atstovų. Mirus paskutiniajam Jogailaičiui, Lietuvos ir Lenkijos valstybėje įsigalėjo elekcinė monarchija, bet bajorija visuomet (iki pat 1669 m.) atsižvelgdavo į kandidatų ryšius su Piastų ir Jogailaičių dinastijomis.

ENThe concept of “natural monarchs”, the only legitimate heirs to the monarchical power, was most closely associated with the Piast dynasty. Yet at the time of regional disintegration of Poland which occurred in the period 1138–1320, the disputes concerning succession to the Krakow throne, had led to a situation when side by side the principle of heredity, certain elements of electiveness of the supreme ruler had already been introduced. More and more often it was the magnates who decided about the election of the monarch, in exchange for support and certain class privileges. The first ruler to be elected from outside the Piast dynasty was the Czech king Vaclav II who ascended to the throne in the year 1291, having paid for the support of the nobility with the privileges granted to them in the town of Lutomyśl. The dying out of the Piast dynasty in the 14th century, had led to the situation when the succession of the Andegaven dynasty both in the male and female line, had to be obtain the approval of both the clergy and the knighthood.And although Jadwiga /Hedwig/ was recognizsed as the “natural monarch”, her husband Władysław Jagiełło, had to be formally elected by the nobility, regardless of the so called “treaty of Krewo” – thus he was an elected king. In the 30’s of the 15th century, the principle of the hereditary rights to the throne sustained by the Jagiellon dynasty and the principle of the electiveness of the king supported by the nobility, became the object of arguments between the monarch and the “political nation”. Ultimately, it was the principle of electiveness that gained the upper hand, yet in practice it was subsequently realized within the Jagiellon dynasty. After the dying out of the Jagiellons, the Polish-Lithuanian state became fully elective, and when choosing each successive monarch, up until the year 1669, the nobility always took into consideration the blood ties of the successive king elect with the extinct Piast and Jagiellon dynasties.