Ką rodo socialinė statistika?
LTŠiuolaikinėje socialinėje statistikoje naudojami rodikliai ne tik atskleidžia šalies ekonominius ir socialinius procesus, bet ir leidžia stebėti visuomenės raidą platesniame, Europos ir pasaulio, kontekste. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva padarė įspūdingą pažangą. Vis dėlto neigiami socialiniai reiškiniai neišnyko. Publikacijoje aptariama socialinės atskirties raiška. Socialinė atskirtis apibrėžiama kaip tam tikras žmonių grupių nesavanoriškas (retais atvejais savanoriškas) nutolimas nuo visuomeninių ir ekonominių vertybių. Daugybė veiksnių lemia individų socialinę atskirtį: liga, fizinė ar psichinė negalia, senatvė, nedarbas, šeimos padėtis. Kitos socialinės atskirties priežastys susijusios su socialinėmis patologijomis – alkoholizmu, narkomanija ir pan. Visuotinai pripažįstama, kad skurdas yra svarbiausias veiksnys, lemiantis socialinę atskirtį. Darbe nagrinėjama santykinio skurdo lygio dinamika Lietuvoje, aptariamas skurdo rizikos lygis, socialinės apsaugos paslaugų sistema, turtinė diferenciacija, darbo pajamos ir gyventojų išlaidos poilsiui bei kultūrai. Taip pat apžvelgiami pagrindiniai negatyvūs socialiniai reiškiniai – alkoholizmas, narkomanija ir su tuo susiję socialiniai padariniai: sergamumas tuberkulioze, ŽIV ir AIDS, mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių ir savižudybės. Lyginant socialinius rodiklius, atskleidžiama, kad 2000–2005 metais mirtingumas dėl savižudybių Lietuvoje sumažėjo, tačiau išlieka didžiausias tarp ES šalių. Lietuva pagal emigracijos mastą – pirmoji tarp ES valstybių.Reikšminiai žodžiai: 1995-2005; Ekonominiai ir socialiniai procesai; Ekonominės ir socialinės raidos rodikliai; Socialinė statistika; Visuomenės raida; Žmogaus socialinės raidos indeksas; 1995-2005; Development of society; Economic and social development indicators; Economic and social processes; Human development index; Indicators of economic and social development; Lithuania; Social statistics.
ENIndicators that are used in today's social statistics not only reveal economic and social processes of the country but also allow observing the development of society in broader context of Europe and the world. During the latter decade, Lithuania has done an impressive progress. However, negative social phenomena did not disappear. In the publication, the expression of social separation is discussed. The social separation is defined as a certain involuntary (on rare occasion, voluntary) remoteness of groups of people from social and economic values. Many factors determine social separation of individuals: illness, physical and mental disability, old age, unemployment, family situation. Other reasons of social separation are related with social pathologies – alcoholism, drug addiction and etc. It is generally declared that poverty is the most important factor that determines social separation. The dynamic of the relative level of poverty in Lithuania, the property differentiation, the job income and the residents' expenses for relaxation and culture are analysed in the work. Also, the main negative social phenomena are presented – alcoholism, drug addiction and related social consequences: incidence of tuberculosis, HIV and AIDS, mortality due to external causes of death and suicide. In comparison of social indicators, it is revealed that in 2000-2005, due to suicide in Lithuania, mortality has decreased; however, the number remains the biggest in EU countries. Lithuania is the first among EU countries, according to emigration scale.
