Смаленскі намеснік Юры Андрэевіч Сологуб - оборонца ўсходнік межаў ВКЛ у канцы XV-пачатку XVI ст

LTStraipsnyje analizuojama Smolensko vietininko Jurijaus Andrejevičiaus Sologubo veikla ginant rytines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienas XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje. Jurijus Sologubas gimė prieš 1460 m., kilmė nėra aiški, tačiau tikėtina jį buvus Smolensko bajorų palikuoniu. Apie jaunystę žinių nedaug – 1488 m. buvo Kazimiero Jogailaičio dvarioniu, aktyviai dalyvavo kariniuose susidūrimuose, prieš 1500 m. paveldėjo dideles tėvo valdas. Vadovauti Smolensko gynybai pradėjo XVI a. pradžioje, kuomet Smolensko vaivada buvo Stanislovas Kiškas. Pastarasis rūpinosi daugiau diplomatiniai ryšiais, nuolat dalyvavo pasiuntinybėse į Maskvą. Istoriniai šaltiniai rodo, kad J. Sologubas bent du kartus vadovavo Smolensko gynybai: 1503-1507 m. eidamas Smolensko vietininko pareigas ir 1514 m. užimdamas Smolensko vaivados vietą. Tačiau tikėtina, kad jis vadovavo Smolensko ir aplinkinių tvirtovių gynybai visą laikotarpį nuo pat 1500 m. iki Smolensko užėmimo 1514 m. Šiuo laikotarpiu Maskvos kariuomenė pasiekė Smolenską bent 8 kartus. 1514 m., po kelių dienų apgulties, J. Sologubas užleido tvirtovę Maskvos kariuomenei. Už tai Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis nuteisė jį mirties bausme. Žinoma, kad J. Sologubas turėjo tris sūnus: Mikalojų, Albertą (Vaitiekų) ir Stanislovą. 1528 m. kariuomenės surašyme J. Sologubo sūnūs ir anūkai turėjo išruošti 45 raitelius. Manome, kad rytinių LDK žemių gynėjas Jurijus Sologubas nebuvo vertas mirties bausmės, todėl šiandien reikia grąžinti jo gerą vardą.

ENIn the article, the activity of Jurijus Andrejevičius Sologubas, the locative of Smolensk, to defend eastern walls of the Grand Duchy of Lithuania in the end of 15th century – in the beginning of 16th century, is analysed. Jurijus Sologubas was born before 1460, the descent is unknown; however, it is believed that he was a descendant of Smolensk noblemen. There are little knowledge about his youth – in 1488, he was the landlord of Kazimieras Jogailaitis, actively participated in war encounters, before 1500, he inherited large property of his father. In the beginning of 16th century, when Stanislovas Kiškas was the voivode of Smolensk, Jurijus began to lead the defence of Smolensk. He took care of diplomatic relations, always participated in the embassy to Moscow. History sources show that J. Sologubas leaded the defence of Smolensk at least two times: in 1503-1507, when he was the locative of Smolensk and in 1514, when he was the voivode of Smolensk. However, it is probable that he led the defence of Smolensk and the surrounding strongholds for the entire period from 1500 until the occupation of Smolensk in 1514. During this period, the army of Moscow reached Smolensk at least 8 times. In 1514, after a few days of siege, J. Sologubas let the army of Moscow into the stronghold. For that, the King of Poland and the Grand Duke of Lithuania, Sigismund I the Old sentenced him to death. It is known that J. Sologubas had three sons: Mikalojus, Albertas (Vaitiekus) and Stanislovas. In 1528, during the census of the army, the sons and grandchildren of J. Sologubas had to prepare 45 horsemen. We think that the defender of eastern lands of the Grand Duchy of Lithuania Jurijus Sologubas was not worthy of the death sentence. Therefore, today, his good name needs to be given back.