LTSiekiant geriau suvokti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) XV a. pabaigoje – XVI a. pirmoje pusėje vykusius kultūrinius–politinius procesus svarbu rekonstruoti to meto valstybės veksilologinę sistemą. Tačiau autentiškų to meto vėliavų atvaizdų išlikę nedaug, o vėlesni šaltiniai ne visuomet padeda. Straipsnyje aptariami ankstyviausi žinomi šaltiniai, vaizduojantys LDK kariuomenės vėliavas. Dėmesys telkiamas į šaltinius, kuriuose aprašomas arba vaizduojamas 1514 m. tarp LDK ir Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės įvykęs Oršos mūšis ir jame dalyvavusios LDK kariuomenės vėliavos. Vertingiausias šio mūšio ikonografijos šaltinis yra ganėtinai ankstyvas, sukurtas po 1524–1530 m., paveikslas „Mūšis prie Oršos“. Jame vaizduojamos trys LDK didžiosios ir įvairios kitos vėliavos su jų simboliais. Vertingos informacijos apie šiame mūšyje dalyvavusią LDK kariuomenę ir jos vėliavas suteikia ir Stanislovo Sarnickio rankraštiniame traktate esantis piešinys, graviūros iš Andžejaus Krickio kūrinio ir Joachimo Bielskio „Kronikos“. Kiekvienas iš šių šaltinių savaip papildo turimas žinias apie LDK kariuomenės vėliavas, tačiau taip pat skatina kelti įvairius probleminius klausimus. Oršos mūšio kontekste vienais aktualiausių iki šiol išlieka klausimai, susiję su LDK kariuomenės vado Konstantino Ostrogiškio ir LDK bei Lenkijos didikų privačių karinių dalinių vėliavomis. Būtina rekonstruoti šių vėliavų formą, heraldinių ženklų kompoziciją. Tačiau turimų duomenų kiekis tokiems tyrimams kol kas dar nėra pakankamas. Todėl būtina sisteminga šaltinių analizė.