К вопросу о так называемой «севернорусской литве» и ее мифологизированном образе

LTStraipsnyje analizuojamas šiauriniame pamaskvės areale išplitęs stiprų neigiamą atspalvį turintis „litvos“ vaizdinys, išreiškiantis tam tikrą smarkiai mitologizuotą svetimą etnokultūrinį elementą, kuris nors ir būdamas labai miglotas, įvairuojančios reikšmės, tuo pat metu įkūnija ir kažką labai realaus, išvysto, bet smarkiai iškreipto. Šaltiniuose žodžiu „litva“ dažnai įvardinama didelė keistenybė, neregėtas reiškinys – iš čia lietuvių, kaip keistuolių, neatitinkančių jokių visuotinai priimtų normų, samprata. „Litva“ sutinkama ir keiksmažodžiuose, kaip senuosiuose šaltiniuose užfiksuotos neigiamos konotacijos atspindys („литва поганая“). Autoriaus teigimu, „litva“ reikšmė susijusi su „литва“ (stiprus lietus) – tarp šių homonimų susiformavęs stiprus semantinis ryšys (abu „krenta ir krenta“ iš dangaus). Genetiškai jų šaltinis yra bendras – įndoeuropiečių *leit-/*lit- (rusų „лить“, lietuvių „lieti“) su priesaga -uv-, *leit-uv- (lietuvių „Lietuva“ kaip upės baseinas, vandens užpilta vieta, nuo kurios kilo greta gyvenusios tautos pavadinimas). Straipsnyje nagrinėjamas „litvos“ vaizdinio ir jo vedinių, kurių pavadinimai, motyvai ir net ištisi siužetai fiksuojami senosiose rusų šiaurėje paplitusiose sakmėse, chronotopija. Jose dominuoja istorijos apie lietuvių puldinėjimus, tačiau esama ir destruktyvių, stichijai (pasauliniam potvyniui ir gaisrui vienu metu) „litvą“ prilyginančių siužetų. Nors fiksuojama „litvos“ samprata daugiausia istorinė, kaip greta egzistuojančios grėsmės, esama sakmių, „litvos“ laiką nukeliančių į ledynmečio epochą ir suteikiančių jai kosmologinį statusą.

ENIn the article, the "litva" image, which is prevalent in the Northern area near Moscow and has strong negative nuance, is analysed. It expresses certain strongly mythologized outlandish ethno cultural element, which, while being very obscure, having diverse meaning, at the same time embodies something very realistic, developed yet severely distorted. In the sources, a great oddity, an unprecedented phenomenon – a concept of Lithuanians as oddities, who do not meet any generally accepted standards – are often named as "litva". "Litva" is met in cursing words as a reflection, which is found in the old sources and has a negative connotation ("литва поганая"). According to the author, the meaning of "litva" is related with"литва" (heavy rain) – a strong semantic connection is formed among these homonyms (both are "falling and falling" from the sky). Genetically, they share the same source – Indo-European *leit-/*lit- (Russian "лить", Lithuanian "lieti") with a suffix -uv-, *leit-uv- (Lithuanian "Lietuva" as a river basin, a water filled place, from which the name of nation living next to it originated). In the article, the chronotope of the image of "litva" and its derivatives, the names, motifs and even entire plots, which are found in the old legends of Northern Russia, is analysed. The stories about the harassment of Lithuanians dominate in them. However, there are also destructive plots, which equate "litva" to natural disasters (global flood and fire at the same time). Although, the concept of "litva" is more historic as natural disasters, there are legends, which transfers the period of "litva" to the epoch of ice age and gives it cosmological status.