LTStraipsnis skirtas mažiau žinomiems istoriko ir poeto Motiejaus Strijkovskio veiklos aspektams. Pažymima, kad Lietuva jam buvo tapusi antrąja tėvyne. Konstatuojama, kad jis joje turėjo daug pažįstamų valstybės elito sluoksniuose, jį rėmė žymūs mecenatai. Teigiama, kad istorikas Augustinas Rotundas buvo pažįstamas su M. Strijkovskiu, manoma, kad iš jo poetas gavo Dusburgo kroniką. Atskleidžiama, kad A. Rotundas gyrė M. Strijkovskį kaip pirmąjį Lietuvos istoriką ir didį poetą. Pažymima, kad nors M. Strijkovskio bibliografijoje yra 170 pozicijų, daug kas kelia abejonių, nes tyrėjai biografinius duomenis apie M. Strijkovskį daugiausia ima iš jo paties darbų, o archyvinių duomenų yra labai mažai. Kaip vienas didžiausių su M. Strijkovskiu susijusių skandalų minimas A. Gvanjinio 1578 m. Krokuvoje lotynų kalba išleistas „Europos Sarmatijos aprašymas“. Pažymima, kad buvusį savo viršininką M. Strijkovskis apkaltino vagyste ir plagiatu. Autorė teigia, kad daugelis dabartinių tyrinėtojų palaiko M. Strijkovskio pusę, jo naudai kalba ir kiti panašaus pobūdžio istoriniai kūriniai. Autorė pažymi, kad A. Gvanjinio traktate yra žinomas pamfletas „Apie Maskvos Didžiojo kunigaikščio Ivano Vasiljevičiaus tironiją“, kuris turi daug panašumų su Alberto Stichlingo kūriniais. Autorės nuomone, tik išsamesni tyrimai galėtų išryškinti autorystės problemą. Reziumuojama, kad M. Strijkovskio vertinimas istoriografijoje yra dviprasmiškas, todėl reikia naujų tyrimų apie šios iškilios asmenybės gyvenimą ir kūrybą XVI a. Lietuvoje ir Lenkijoje.