Яшчэ раз пра "пачаткі Нясвіжа": першая пісьмовая згадка i асоба нобіля Клаўкі

LTĮvairių vietovių istoriją tiriantys istorikai dažnai susiduria su problema, kaip datuoti vietovės atsiradimą. Jei to neįmanoma padaryti, stengiamasi bent jau išsiaiškinti ankstyviausią vietovės paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose. Šiuolaikinėje Baltarusijos istoriografijoje itin aktualūs klausimai, susiję su Nesvyžiaus ankstyvąja istorija ir pirmuoju paminėjimu šaltiniuose. Ankstyviausias žinomas šios vietovės paminėjimas kol kas siejamas su išlikusiu originaliu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero raštu, kuriuo Nesvyžiaus gyventojai informuojami apie jo suteikimą Mikalojui Nemiraičiui tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis Nesvyžių anksčiau valdė Klausgaila. Tiriant šį dokumentą pagrindinė problema ta, kad jame metai nenurodyti. Vietoj metų nurodytas indiktas, kuris gali atitikti įvairius Kazimiero valdymo metus. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti šio dokumento ir tuo pačiu ankstyviausio Nesvyžiaus paminėjimo datą, taip pat aplinkybes, kuriomis ši vietovė buvo suteikta Klausgailai. Atlikus tyrimą galima konstatuoti, kad Klausgaila buvo artimas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio (Kazimiero pirmtako) tarnas. Klausgaila Nesvyžių gavo maždaug 1433–1440 m. ir valdė jį iki 1440 m. kovo 20 d., kuomet buvo nužudytas kartu su Žygimantu Kęstutaičiu. Po šio įvykio apie Nesvyžiaus likimą iki jo suteikimo Mikalojui Nemiraičiui nieko nežinoma. Įvertinus turimus šaltinių duomenis galima teigti, kad Nesvyžius Mikalojui Nemiraičiui buvo suteiktas 1445 m. rugsėjo 17 d. Būtent šią datą reikia laikyti ankstyviausiu Nesvyžiaus paminėjimu rašytiniuose šaltiniuose.