Геральдыка князёў Агінскіх: генезіс, легенда, факты

LTKunigaikščių Oginskių heraldika kol kas nėra sulaukusi rimtesnių mokslinių tyrimų. Tokie tyrimai aktualūs, kadangi išlikę rašytinių šaltinių duomenys apie šių kunigaikščių heraldiką yra prieštaringi. Oginskių heraldika išsiskiria ir tuo, kad jų herbas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos herbynuose pasirodė ganėtinai vėlai – XVII a. viduryje. Šiame straipsnyje remiantis XVI–XVIII a. herbynų ir kronikų duomenimis bei išlikusiais Oginskių antspaudais tiriamas šios giminės herbo formavimosi procesas. Taip siekiama padėti pamatus vėlesniems Oginskių giminės tyrimams. Atlikta šaltinių analizė leidžia ganėtinai tiksliai nustatyti, kaip XVI–XVIII a. kunigaikštiškas Oginskių ženklas evoliucionavo į herbą. Galima išskirti tris šio ženklo heraldizacijos etapus: 1) XV a. pabaiga – XVI a. pirma pusė; 2) XVI a. antra – XVII a. pirma pusė; 3) XVII a. antra pusė – XVIII a. Heraldizacijos procesas prasidėjo tuomet, kai kunigaikščių Oginskių ir jų pirmtakų Glušonkų giminės ženklą XV a. pabaigoje – XVI a. pirmoje pusėje imta vaizduoti heraldiniame skyde. Vėliau, XVI a. antroje – XVII a. pirmoje pusėje išryškėjo bandymai mitologizuoti Oginskių herbinio ženklo kilmę, pats ženklas įgavo sudėtingesnę formą. Tai susiję su šių kunigaikščių kilmės iš Severų žemės versijos funkcionavimu. XVII a. antroje pusėje – XVIII a. Oginskių herbo legenda galutinai įsitvirtino. Tačiau tuo metu jie buvo kildinami nebe iš Severų žemės, bet iš Kijevo. Oginskių herbo ženklas buvo papildytas heraldiniais kunigaikščių atributais (mitra ir apsiaustu), pasikeitė herbo skydo spalvos.