"Der Großfürst der Feueranbeter": Kirchlich-diplomatische Beziehungen zwischen Byzanz und dem "heidnischen" Litauen im Kontext der Außenpolitik des Patriarchats von Konstantinopel im 14. jh

LTStraipsnyje, remiantis LDK kanceliarijos laiškais, analizuojami bažnytiniai diplomatiniai santykiai tarp Bizantijos ir pagoniškos Lietuvos XIV amžiuje. Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas, rašydamas Bizantijos imperatoriui, pasivadino “basileus” - imperatoriumi. “Basileus” - esminė Bizantijos imperatoriškojo titulo dalis, Konstantinopolyje turėjo sukelti nemažą nuostabą. Keliamas klausimas, kaip kunigaikščio Algirdo kanceliarija galėjo suprasti šį titulą? Pastebima, kad J. Meyendorffas į anglų kalbą jį išvertė kaip “Lietuvos karalius”. Tos pačios formos kreipimasis į krikščionis ir nekrikščionis Konstantinopolyje buvo laikomas neteisėtu, be to, buvo skiriami kreipimaisi į ortodoksinę ir neortodoksinę valdžią, todėl manoma, kad dar didesnius skirtumus kreipiantis patriarcho kanceliarija turėjo daryti pagoniškam Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui. Iš aptartų šaltinių gali susidaryti įspūdis, jog Konstantinopolio patriarchatas pagoniškus Lietuvos kunigaikščius ne tik išskyrė iš krikščioniškų karalių šeimos, bet ir uždraudė savo vyskupams ir visiems ortodoksų dvasininkams bendrauti su jais. Iš tiesų ekumeniniai patriarchai, didėjant Lietuvos galiai, turėjo bendrauti labai intensyviai, norėdami neprarasti įtakos Kijeve ir Rusijoje. Neaišku, kaip Konstantinopolio patriarchas atsakė į kunigaikščio Algirdo laišką, nes patriarchų registre galimo atsakymo nėra.