"Contra Gentem Potentem et Durissime Cervicis": the image of Lithuania and its people through myth, propaganda and cultural models

LTStraipsnyje nagrinėjamas kitoniškumo (alteritas) suvokimas viduramžių Europos visuomenėje, t. y. kaip Lietuva ir lietuviai matyti Vakarų Europoje. Pagrindiniais šaltiniais tapo kronikininkų, misionierių ir kitų stebėtojų palikti duomenys apie Lietuvą ir jos įvykius XIII-XV a., o esant galimybei, šie duomenys lyginti su kitų kraštų patirtimis. Išskiriamos kelios kategorijos, padėjusios skirstyti kitą: pagonis (arba bedievis), kovotojas ir priešas, bei karalius ir kunigaikštis, tiek pagal pagoniškąją, tiek pagal krikščioniškąją tradicijas. Pirmosios žinios apie baltus ir lietuvius apibūdina juos kaip žemės ūkiu užsiimančius taikius žmones, jaučiančius pagarbą valdovui, tačiau ne itin gabius perkant ir parduodant prekes. Vėlesni apibūdinimai radikaliai pasikeitė dėl Teutonų teritorinių interesų: lietuviai vaizduoti priešiškais, žiauriais barbarais. Ordino ir Lietuvos karų metu lietuviams priskirtas žiaurumas, laukiniškumas ir kovingumas. Tačiau Lenkijoje pastebėtas ryškus pokytis lietuvių įsivaizdavime: Jano Dlugošo teigimu, lietuviai galėjo tapti civilizuotais žmonėmis, jei tik atrastų Dievą. Pagoniai Lietuvos valdovai vaizduoti kaip krikščionių valdovų priešingybės: žiaurūs, kraugeriški, stabmeldžiai. Toks Lietuvių įvaizdis buvo formuojamas sąmoningai, norint palaikyti jį palankiu Ordinui ir jo politikai. Iš esmės, kronininkai, pateikę šiauriečius kaip pagonis ir necivilizuotus žmones, turėjo tam rimtų ideologinių priežasčių. Daroma išvada, jog neigiamą lietuvių įvaizdį pakeitė prasidėjęs christianizacijos procesas.

ENIn the article, the perception of otherness in society of Medieval Europe is analysed, i.e. how Lithuania and Lithuanians are seen in Western Europe. The data about Lithuania and its events in 13th – 15th centuries, left by chroniclers, missionaries and other spectators became the main sources and, if possible, this data has been compared with the experiences of other countries. A few categories, which helped to divide other, are distinguished: pagan (or godless), fighter and enemy, king and duke, in both Pagan and Christian traditions. The first learnings about Balts and Lithuanians describe them as peaceful people, who maintain farms, respect the leader, however, are not very talented in buying and selling goods. Later descriptions radically changed regarding territorial interests of the Teutons: Lithuanians were depicted as hostile and cruel barbarians. During the wars between the Order and Lithuania, Lithuanians were considered brutal, savage and combative. However, in Poland, a significant change was noticed concerning Lithuanian image: according to Jan Długosz, Lithuanians could have become civilized people if they would find God. Pagan Lithuanian leaders were depicted as the opposites of Christian leaders: cruel, bloodthirsty, idolater. This image of Lithuanians was formed deliberately, in order to keep it favourable to the Order and its politics. Essentially, the chroniclers, who depicted the northerners as Pagan and uncivilized people, had serious ideological reasons to do so. To conclude, the negative image of Lithuanians was changed when Christianisation process began.