A Lesser known variant (the Valachian Connection) and its place within the Renaissance theory of the Roman origin of Lithuanian

LTRenesanso metu buvo paplitę keletas teorijų apie baltų kalbų, ir ypač lietuvių kalbos, kilmę. Labiausiai žinoma ir iki šių dienų plačiai naudojama yra vadinamoji romėniškoji teorija. Nors nemažai mokslininkų jau tyrė romėniškąją teoriją, straipsnyje analizuojamas mažiau žinomas šios teorijos – Valakijos ryšio – variantas. Autorius pabrėžia romėniškosios teorijos lingvistinę svarbą, apžvelgia labiau žinomus šios teorijos variantus bei aiškina lietuvių kalbos kilmę. Pasirinktinai analizuojami Jano Dlugoszo (Jan Długosz) – pirmojo autoriaus paminėjusio šias idėjas apie baltų kalbas, jų tarpusavio ryšius ir sąlyčio taškus su kitomis kalbomis – tekstai bei jo amžininko istoriko Marcino Cromero (Marcin Cromer) kritika. Trumpai aptariami įvykiai Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje. Didžiausias dėmesys skiriamas Valakijos ryšiui aiškinti. Bandoma lyginti ir vertinti romėniškosios teorijos variantus. Nors romėniškosios teorijos mitinė dalis nemažai tirta, ypač tai, kas susiję su Palemono legenda, lingvistinis aspektas paprastai buvo ignoruojamas, nors, autoriaus nuomone, jis yra kritiškai reikšmingas. Kiti klausimai į kuriuos siekiama atsakyti straipsnyje yra susiję su šio teorijos varianto pasekėjais. Daromos išvados, kad lietuvių ir prūsų kalbų evoliucija gali būti aiškinama dviem etapais: pirmajame etape atsiradusi Valakijos kalba, o antrojo metu iškilo baltų, t. y. lietuvių ir prūsų, kalbos. Renesanso laikais buvo paplitusios slaviškoji, romėniškoji ir kitos lingvistinės baltų kalbų teorijos ir jų variantai. Kai kurios teorijos buvo sinchroninio pobūdžio, tačiau tik romėniškoje teorijoje pirmasis baltų kalbotyroje žinomas diachroninio aiškinimo modelis tapo įmanomas.