О языке Апокрисиса Христофора Филалета: (на материале «произвольников»)

LTStraipsnyje analizuojami vieno žymiausių poleminių XVI a. literatūros veikalų – Kristoforo Filaleto „Apokrisis“, skirto Brastos unijai 1596 m. – vertimo iš lenkiškojo originalo į LDK vartotą rusėnų šnektą („prosta mova“) kalbiniai ypatumai. Tyrimas leidžia pažvelgti į to meto vertimų laboratoriją. Kaip taisyklė iš lenkų kalbos į rusėnų arba „prosta mova“ verstų XVI–XVII a. tekstų įvairiuose kalbos lygmenyse buvo gausu polonizmų. Kai kurie veikalai primena kirilinę lenkiško teksto transliteraciją. Prie tokių iš pirmo žvilgsnio galima būtų priskirti ir straipsnyje analizuojamą „Apokrisis“, kurio vertėjas nesivargino ieškodamas lenkiškiems žodžiams ar gramatinėms konstrukcijoms atitikmenų rytų arba bažnytinės slavų kalbos leksikoje. Visgi tekste taip pat yra vietų, kurios išverstos gana nuosekliai – tai leidžia šiek tiek kitaip pažvelgti į vertėjo darbą. Svarbiausia „Apokrisis“ vertėjo užduotis buvo padaryti prieinamą lenkiškąjį knygos originalą tiems skaitytojams, kurie nemokėjo skaityti lenkiškai, tačiau lenkų kalbą suprato. Būtent todėl vertėjas pirmiausia stengėsi išversti ne lenkišką tekstą, o jame pasitaikančią lotynišką leksiką, kuri originalo tekste buvo naudojama stilistiniais sumetimais, siekiant suteikti „aukštojo“ stiliaus statusą ir pademonstruoti autoriaus erudiciją, tačiau LDK skaitytojams provoslavams buvo sunkiai suprantama. Tuo tarpu lenkiška leksika vertime į „prosta mova“ galėjo būti panaudota tuo pačiu tikslu, kaip lotyniškoji lenkiškame originale: aukštesniojo stiliaus ir autoriaus apsiskaitymo sumetimais.