Из балто-славянских заговорных изоглосс: тело человека в проекции на макрокосм

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Rusų kalba / Russian
Title:
Из балто-славянских заговорных изоглосс: тело человека в проекции на макрокосм
Keywords:
LT
Liaudies kultūra / Folk culture; Sveikata / Health; Tautosaka / Folklore.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje tyrinėjami balto–slavų užkalbėjimai, kuriuos sieja žmogaus kūno projekcija į makrokosmosą. Užkalbėjimų tikslas yra dalykų sugrąžinimas į pradinę būklę, ligos ar traumos pažeistos tvarkos atstatymas. Jų formuluotės įvardija pasaulio modelio fragmentą, atsispindintį ryšius, būtinus tos tvarkos atstatymui. Straipsnyje analizuojamos trys užkalbėjimų grupės, kuriose kaip makrokosmoso projekcija veikia skirtingas žmogaus kūno elementas: kraujas (užkalbėjimai nuo kraujoplūdžio), gimda (užkalbėjimai nuo pilvo skausmų; rus. матка – sąlyginis žmogaus organo, atsakingo už pilvo ertmės susirgimus, pavadinimas) ir dantys (užkalbėjimai nuo dantų skausmo). Užkalbėjimai grupuojami ne tik pagal turinį (juose užfiksuotą atitinkamą personifikaciją, nuorodas į visatos objektą), bet ir paplitimo vietą (balto–slavų arealas). Tiriami užkalbėjimai, priklausantys rytų slavų (rusų, baltarusių, ukrainiečių), vakarų slavų (lenkų, čekų) ir baltų (lietuvių, latvių) užkalbėjimų tradicijoms. Visų analizuotų grupių užkalbėjimus sieja tai, kad juose atsispindi archainė ryšio tarp žmogaus kūno organų ir visatos objektų samprata, žmogaus kūno gebėjimas išsigydyti. Skirtingų tradicijų tekstuose galima atsekti pradinio siužeto transformaciją, mitologizaciją, virsmą simbolinėmis formomis, įrėminimą epiniais fragmentais, kontaminaciją su kitais artimais savo paskirtimi motyvais. Taip venos–mergelės tampa savarankiškai veikiančiais personažais, gebančiais tam tikrai veiksmais sustabdyti kraujoplūdį ir kitas ligas. Jos perkeliamos į visatos sferą arba įgauna privilegijuotą šventųjų dukterų statusą.Reikšminiai žodžiai: Egzorcizmas; Kosmosas; Kūnas; Liaudies madicina; Lietuvių folkloras; Liga; Slavų folkloras; Tautosaka; Body; Cosmos; Desease; Exorcism; Folk medicine; Folklore; Lithuanian folklore; Slavic folklore.

ENIn the article, Balto-Slavic incantations, which share the projection of human body to macrocosm, are analysed. The aim of the incantations is the return of things to its original state, the restoration of the order, which was damaged by illness or injury. Their formulation names the fragment of the world model, which reflects relations, necessary for the restoration of that order. In the article, three groups of incantations, where different human body element works as the projection of microcosm, are analysed: blood (incantations against haemorrhage), uterus (incantations against stomach ache; russ. Матка – conditional name of human organ, which is responsible for illness of abdominal cavity) and teeth (incantations against the pain of teeth).The incantations are grouped not only by content (the personification, which is captured in them, references to the object of the universe), but also by the place of prevalence (Balto-Slavic areal). The analysed incantations belong to East Slavs' (Russian, Belarusian, Ukrainian), West Slavs' (Polish, Czech) and Balts' (Lithuanian, Latvian) traditions of incantations. The incantations of all analysed groups are related because archaic concept of the relation between human body organs and the objects of universe, the ability of human body to heal itself reflect in them. In texts of different traditions, transformation of initial plot, mythologization, change into symbolic forms, framing in epic fragments, contamination with other close motifs with purpose can be traced. Thus, Venus-females become independent characters, who are able to stop haemorrhage and other illnesses. They are transferred to the sphere of universe or get privileged status of saint daughters.

ISBN:
5020264172
Related Publications:
Motina Žemyna baltų deivių kontekste : 1 d.: Tacito mater deum, trakų-frigų Σεμέλη, latvių Zemes māte, Māra, lietuvių bei latvių Laima, Laumė ir lietuvių Austėja / Nijolė Laurinkienė. Liaudies kultūra. 2007, Nr. 2, p. 9-19.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/56483
Updated:
2019-01-16 19:37:58
Metrics:
Views: 17
Export: