Lietuvos socialinės ekonominės problemos ir jų sprendimo prielaidos

LTSocialinė ekonominė politika yra vienas iš pagrindinių Lietuvos ir daugelio kitų valstybių bei jų junginių, tokių kaip Europos Sąjunga, veiklos prioritetų. Socialinės ekonominės raidos analizė monografijoje pradedama nuo biudžeto – svarbiausio socialinės ekonominės politikos instrumento – nagrinėjimo, išgryninant teorinius ir metodologinius biudžeto formavimo aspektus bei susiejant su Lietuvos valstybės praktika. Nagrinėjant biudžetą kaip valstybės viešojo valdymo įrankį, atliekama kiekybinės Lietuvos Respublikos biudžeto politikos išraiškos analizė bei Vyriausybės veiklos prioritetų ir valstybės išlaidų sąsajų tyrimas. Pabrėžiant socialinės politikos įtaką ekonominiam augimui, vertinama situacija darbo rinkoje: įvairiais pjūviais apibūdinami užimtumą ir nedarbą atspindintys rodikliai, analizuojama bendrųjų darbo rinkoje vykstančių tendencijų kaita per ilgesnį laikotarpį, leidusi išryškinti darbo rinkoje vykusius pokyčius. Išnagrinėjus gyventojų pajamų nelygybę apibūdinančių rodiklių dinamiką, atskleistos gyventojų pajamų nelygybės tendencijos, pateiktos galimos ekonominės diferenciacijos mažinimo kryptys, išnagrinėta skurdo situacija šalyje.Išnagrinėjus gyvenimo iš pašalpų tradicijos plitimo priežastis, emigracijos ir imigracijos tendencijas bei jų priežastis ir pasekmes šalies socialinei ekonominei raidai, pateikiami galimi sprendimai. Valstybės socialinei ekonominei būklei lemiamos įtakos turi ir viešojo sektoriaus institucijų veiklos kokybė. Siekiant viešojo sektoriaus veiklos efektyvumo, jo indėlio į šalies socialinę ekonominę plėtrą, racionalu taikyti verslo praktikoje patikrintą ir pasitvirtinusią valdymo priemonę − strateginį planavimą, kurio principų realizavimo galimybės yra didesnės taikant funkcijų analizės metodą. Efektyvus institucijų strateginis planavimas neįsivaizduojamas be teisinio reglamentavimo, kartu institucijų darbuotojų iniciatyvos, kūrybinės laisvės. Monografija skiriama socialinės ekonominės politikos formuotojams ir viešojo valdymo akademinei bendruomenei.

ENSocio-economic policy is one of the main priorities of Lithuania as well as of many other countries and the European Union. The study starts with the analysis of socio-economic development in Lithuania and the examination of the national budget which is one of the most important tools for socio-economic policy. The above mentioned section deals with the theoretical and methodological aspects of the budgetary process in relation to practices implemented in Lithuania. While inspecting the budget as a tool for public governance, a quantitative analysis of the budgetary policy of the Republic of Lithuania is carried out thus investigating the links between the priorities of the Government of Lithuania and public expenditure. The following section presents the situation in the Lithuanian labour market, looks at employment and unemployment indicators in different economic sectors and introduces changes in the market taking place over the last decade. The monograph further examines the indicators of dynamics of income inequality and relative poverty in Lithuania: focuses on the main tendencies towards income inequality and poverty as well as proposes the possible ways of poverty and income inequality alleviation.After analysing the phenomenon of living on benefits as well as the main causes and economic consequences of emigration and immigration, the book formulates problem-solving strategies. The quality of the performance of public sector institutions has a significant influence on national socio-economic development. Therefore, the last section of the study is devoted to strategic planning as an effective instrument for increasing the performance of public sector institutions. The conducted analysis suggests that effective institutional strategic planning requires not only a consistent legal framework but also employee initiatives and creative freedom. The monograph has been designed for policy makers dealing with the socio-economic issues as well as for academic community engaged in public governance.