Lietuviškojo popromano atvejis: Jurgos Ivanauskaitės romanas Mėnulio vaikai vokiškosios Popliteratur kontekste

LTStraipsnyje, pasitelkiant vokiškosios Popliteratur teorinius principus, analizuojamas Jurgos Ivanauskaitės romanas Mėnulio vaikai (1988). Remiantis Moritzo Baßlerio, Carsteno Ganselio ir kitų teoretikų įžvalgomis, tiriamos keturios pagrindinės estetinės strategijos: archyvavimo poetika, savęs inscenizavimas, dabartiškumo fiksavimas ir postpaauglystės ritualai. Analizė atskleidžia, kad romanui būdingi esminiai Popliteratur bruožai: kultūrinių artefaktų katalogavimas, tapatybės konstravimas per performatyvius vaidmenis, kartos Zeitgeist dokumentavimas ir „postpaauglių“ maištas prieš visuomenės normas. Romano personažai, įstrigę tarp paauglystės ir suaugusiųjų pasaulio, kuria alternatyvius iniciacijos ritualus, dažnai savidestrukcinius. Vėlyvojo sovietmečio kontekstas suteikia šioms strategijoms savitą turinį ‒ vartojimo kultūros vietą užima kultūrinis kapitalas, o žaidybinis santykis su tapatybe transformuojasi į egzistencinę pasipriešinimo praktiką. Straipsnyje parodoma, kad Popliteratur koncepcija leidžia išvengti tradicinės lietuvių kritikos dichotomiško vertinimo ir siūlo lietuvių populiariosios literatūros tyrimams produktyvią analitinę prieigą. Reikšminiai žodžiai: Jurga Ivanauskaitė, popliteratūra, vėlyvasis sovietmetis, populiarioji kultūra, lietuvių literatūra.

ENThis article analyzes Jurga Ivanauskaitė’s novel Children of the Moon (1988) by applying the theoretical principles of German Popliteratur. Drawing on insights from Moritz Baßler, Carsten Gansel, and other theorists, the study examines four main aesthetic strategies: the poetics of archiving, self-staging (Selbstinszenierung), fixation of the present, and post-adolescent rituals. The analysis reveals that the novel demonstrates essential features of Popliteratur – notably, cataloguing cultural artifacts, constructing identity through performative roles, documenting genera­tional Zeitgeist, and depicting ‘post-adolescent’ rebellion against societal norms. The novel’s characters, suspended between adolescence and adulthood, create alternative initiation rituals, which are often self-destructive in nature. The late Soviet context imbues these strategies with distinctive content: cultural capital replaces consumer culture, while the playful approach to identity transforms into an existential practice of resistance. The article demonstrates that the Popliteratur concept allows for avoiding the dichotomous evaluation characteristic of the traditional Lithuanian criticism and offers a productive analytical approach to Lithuanian popular literature studies. Keywords: Jurga Ivanauskaitė, Popliteratur, late Soviet period, popular culture, Lithuanian literature.