Sociosofinis žvilgsnis į 800 metų senumo tragediją

LTStraipsnyje autoriaus dėmesys sutelktas į kolektyvinę lietuvių moterų savižudybę, įvykusią 1205 m. ir užfiksuotą „Livonijos kronikose“. Sociologinė įvykio interpretacija yra grindžiama socialinės organizacijos, taip pat socialinės antropologijos teorinėmis įžvalgomis. Bandoma atkurti vaizdą tuometinio lietuvių tikėjimo bei pasaulėžiūros, grįstos kanonizuotos dorovės principais bei kosmologiniais išgyvenimais. Straipsnyje taip pat bandoma lokalizuoti įvykį – tragediją. Nepasisekęs lietuvių vyrų žygis (dėl to moterys ir nusižudė) vertinamas kaip utilitarinio-pragmatinio sąmoningumo, o pati kolektyvinė savižudybė kaip etnokultūrinio dvasinio sąmoningumo atmainų raiška. Straipsnis baigiamas pastebėjimu apie įsitvirtinančią pirmąją ir gęstančią antrąją sąmoningumo atmainas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kolektyvinė savižudybė; Baltų pasaulėžiūra; Gentinė santvarka; Etnogenezė; Collective suicide; Worldview of the Balts; Tribalism; Ethnogenesis.

ENThe author focuses on group suicide of Lithuanian women that occurred in 1205 and was recorded in “Livonian Chronicles”. Sociological interpretation of the event is grounded on the theoretical insights of social organisation as well as social anthropology. It is attempted to reproduce the picture of the Lithuanian religion and world view of the time based on the principles of sainted moral and cosmological experience. The article also endeavours to localise the tragic event. Unfortunate exploit of Lithuanian men (which is the reason for the suicide of the women) is regarded as the manifestation of utilitarian-pragmatic consciousness, whereas the group suicide is seen as the expression of varieties of ethnocultural spiritual consciousness. The article is concluded with the notice of the first and fading second varieties of consciousness being established.