Die Findung der nationalen Identität in der Ausspracheschulung bei der Ausbildung der künftigen Fremdsprachenlehrer

LTStraipsnis skirtas būsimųjų užsienio kalbų mokytojų tarties problemų analizei. Pažymima, kad fonetiniai aspektai mokant užsienio kalbų dažnai laikomi antraeiliais, estetiniu priedu ar net balastu. Autorius bando reabilituoti tarties reikšmę, pabrėždamas, kad šiuolaikiniai psicholingvistiniai tyrimai įrodo, jog tartis yra svarbi asmenybės tapatybės dalis. Pažymima, kad svetimą tartį sunku priimti tiek vyresnio amžiaus besimokantiems, išaugusiems tam tikroje gimtosios kalbos terpėje, tiek ir jaunimui, kurie vengia svetimos kalbos tarties dėl to, kad tai keičia asmenybės įvaizdį. Pažymima, kad mažiausiai pasipriešinimo svetimos kalbos intonacijoms ir artikuliacijoms patiria ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai. Reziumuojama, kad iki šiol mokymo procese tarimui buvo skiriama per mažai laiko ir dėmesio, nors netinkamas tarimas trukdo komunikacijai ar net ją iškreipia. Pažymima, kad čia itin didelis vaidmuo tenka paties mokytojo tarčiai: jei joje esama didelių nukrypimų nuo norminės tarties, sunku tikėtis, kad besimokantieji išmoks tinkamos tarties ar tarčiai skirs pakankamai dėmesio. Pažymima, kad nepaisant didžiulės techninės pažangos, tarimo pamokos apsiriboja garsų klausymu ir atkartojimu. Teigiama, kad būtų pravartu pridėti ir vizualinį komponentą, kuris paprastai neįtraukiamas į audiovizualinių laboratorijų darbą. Autoriaus nuomone, ateityje galima tikėtis, kad atsiras kompiuterinės programos, automatiškai fiksuojančios tarties klaidas, tačiau pagrindinis dalykas mokymosi procese turėtų išlikti tiesioginis besimokančiojo ir pedagogo bendravimas.