XVI-XVIII a. Prūsijos lietuvių giesmynų istorinis kontekstas

LTStraipsnyje sistemingai nagrinėjami XVI- XVIII a. Prūsijos lietuvių liuteronų giesmynai, ieškoma to laikotarpio knygų, naudotų giesmių kūrimui. Atlikta analizė rodo, kad istorinį XVI-XVIII a. Prūsijos lietuvių giesmynų kontekstą galima identifikuoti tik remiantis to meto liuteronų knygomis, kuriomis naudojosi giesmių kūrėjai ir jų pagalbininkai. Tyrinėjant atskiro giesmyno istoriją pirmiausia labai svarbu nustatyti knygas, kuriomis remtasi, ir atpažinti jų tekstų variantus. Taip pat būtina atsižvelgti į ankstesnio laikotarpio lietuviškus giesmynus (drauge su leidimais kitomis kalbomis), turinčius sąsajų su naujomis kolekcijomis ir kurių tekstai perspausdinti vėlesniuose leidimuose: kiekvieno giesmyno kūrimas tęsia senąsias tradicijas, papildydamas jas naujais elementais, ir ieško naujų modelių. Nustatyta, kad naujų giesmynų kūrimui dažniausiai naudotos dvi pagrindinės knygos (J. Bretkūno, D. Kleino, J. Rikovijaus, F. Schusterio, J. Behrendto, A. F. Schimmelpfennigo atvejais): paskutinis Prūsijoje leistas lietuvių giesmynas ir to meto Prūsijoje populiarus giesmių rinkinys. Ryšiai su leidiniais vokiečių kalba sustiprėjo pasirodžius D. Kleino „Naujai giesmių knygai“, išleistai drauge su „Grammatica Lituanica“ (parengta 1653 m., bet išleista beveik po penkiolikos metų dėl Prūsijos pareigūnų kritikos). [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Giemynų istorija; Istorinis kontekstas; Lietuvių giesmynai; Lietuvių liuteronų giemynai; Prūsija; Historical context; History of himnals; Hystorical context; Lithuanian Lutheran hymnals; Lithuanian hymnals; Prussian.

ENThe article systematically examines the Lithuanian Lutheran hymnals that emerged in Prussia in the sixteenth to eighteenth centuries, searching for the concrete books of that time, which were used for the creation of the hymnals. The analysis presented shows that it is possible to establish the historical context of the sixteenth-eighteenth century Lithuanian hymnals from Prussia only according to concrete Lutheran books of that time, which were used by the creators of the hymnals and their assistants. In examining the history of an individual hymnal, it is first of all necessary to trace the books, on which it is based, and recognise the variants of their texts. Together with publications in other languages it is necessary to take into consideration those previous Lithuanian hymnals, with which the new collection is connected and from which the Lithuanian texts, which emerged previously, are reprinted: the creation of each hymnal is at the same time the continuation of certain traditions supplemented with new creations and the search for new models. This has allowed it to be established that frequently (in the cases of Bretkun, Klein, Rikovius, Schuster, Berent, and Schimelpfenig) only two principle books were used for the creation of the new hymnal: the last Lithuanian hymnal that emerged in Prussia prior to it and a Gentian collection popular in Prussia at that time. The ties with local publications in German became closer when the "Naujos Giesmju Knygos" (New-Hook of Hymns) by Klein was created, which was presented to the press together with the 1653 Grammatica Lituanica but which, due to critical Prussian ministers, was published almost fifteen years later. [From the publication]