Borders and boundaries in the poetry and prose of Czeslaw Milosz
LTStraipsnyje gilinamasi į Lietuvoje gimusį lenkakalbį Nobelio premijos laureatą Česlavą Milošą ir jo kūryboje aptinkamus sienų ir ribų motyvus. Jo kilmė ir tapatybė galėjo būti priežastimi, dėl kurios Č. Milošo ankstyvojoje kūryboje išnyksta ribos tarp poezijos ir prozos. Gilinantis į Č. Milošo kūrybos ir gyvenimo būdo metamorfozes, atsižvelgiama į už jų slypintį politinį kontekstą. Pagrindinis šio straipsnio tyrimo objektas – tris dimensijas apimančios Milošo kūryboje esančios ribos: geografinės, poetinės tradicijos bei politinės. Visų pirma žvelgiama į geografines ribas – kūrėjo gyvenamąją aplinką Jungtinėse Valstijose, ieškoma nuorodų į ją Č. Milošo kūryboje. Randama, jog jo veikla Šiaurės Rytų akademinėje bendruomenėje nepakliuvo į kūrinių puslapius. Kita vertus pastebima, jog 1983 m. išleistoje paskaitų medžiagoje yra nemažai nuorodų į pagoniškąją Lietuvą bei modernią jos pokrikščioniškąją ideologiją. Daroma prielaida, jog JAV atspindžiai buvo reti jo vėlyvojoje kūryboje, nes ši šalis ir jos vietovės kitaip nei Varšuva, Vilnius ar Paryžius, Č. Milošui vis dar buvo kiek svetima. Neaiškios ribos tarp Č. Milošo poezijos ir prozos aiškinamos jam įtaką padariusio Charles Baudelaire kūryba, kuriai būdingas tas pats bruožas. Č. Milošo ribos nusitrynusios ir tarp kūrėjo politinių pažiūrų bei kūrybos: analizuojant jo kūrybą aptikta nuomonė, jog kūrėjas visada turi turėti aiškią poziciją. Spėjama, jog Č. Milošo patirtys karo ir pokario metais padarė įtaką jo gebėjimui derinti kūrybą su politika.
