Žemaičių Kalvarijos "Kryžauninkės" koplyčios sieninė tapyba

LTBene didžiausia ir meniškiausia Žemaičių Kalvarijos koplyčia, vadinamoji „Kryžauninkė“,- „Jėzus kenčia ir miršta ant kryžiaus“, 17-oji Kalvarijos kalnų stotis. Jos vidus primena nedidelę kaimo bažnytėlę, aišku, be suolų ir klauptų. Sienų konstrukcija panaši j kaimo medinių bažnyčių. Ji suręsta iš keturkampių ąžuolinių sienojų, statyta greičiausiai XIX a. viduryje, 15,80 m ilgio ir kryžmoje 14,4 m pločio, lotyniško kryžiaus plano pagal jos tematiką. Ji niekuo neišsiskirtų iš kitų koplytėlių, jei ne sieninė tapyba jos apsidėje. Apsidę tapė XIX a. pab.-XX a. pirmosios pusės tautodailininkas Kazys Varnelis. Tai savamokslis dievdirbys, gimęs 1871 m., gyvenęs Alsėdžiuose. Jis iš medžio drožė šventųjų statulėles, dekoravo Lieplaukės, Gegrėnų ir kitas medines bažnytėles. Jo didžiausias darbas minėtoje Žemaičių Kalvarijos „Kryžauninkės“ koplyčioje. Ji papuošta prieš Pirmąjį pasaulinį karą didžiule sienine tapyba, puikiai išsilaikiusia iki mūsų dienų. Tapyta tiesiog ant ąžuolinių, kirviu aptašytų rąstų aliejiniais dažais. Tai bene vienintelis 14,70 m ilgio ir apie 5 m aukščio tautodailės tapybos darbas Lietuvoje. [p. 207].

ENThe present paper gives a description of the largest artistic chapel in Žemaičių Kalvarija, the so-called Kryžauninkė, the chapel of Christ’s Crucifixion that, probably, was built in the middle of the I9th century. Its author is folk artist Kazys Varnelis of the end of the 19th — the first half of the 20th centuries. The chapel is decorated with wall-paintings. The author of this paper analyses K. Varnelis’ manner of painting.