Lietuvos diplomato I. Šeiniaus pėdsakai Švedijos vidaus politikoje: (1946-ųjų baltų pabėgėlių byla)

LTŽymus lietuvių kultūros veikėjas Ignas Jurkūnas Šeinius II pasaulinio karo metais atvyko į Švediją ir čia gyveno iki mirties. Šeinius pasižymėjo kaip literatūros kūrėjas bei diplomatas. Diplomatinę veiklą jis naudojo lietuvių išeivijos klausimams spręsti. Apie jo svarią įtaką liudija vadinamoji Baltų pabėgėlių byla, išlikusi diplomatijos istorijoje ir paveikusi Švedijos emigracinę politiką. Straipsnyje siekiama rekonstruoti su 1946-ųjų Baltų pabėgėlių byla susijusius įvykius ir įvertinti jos reikšmę lietuvių ir švedų santykiams. Remiamasi Stokholmo valstybiniame archyve saugoma medžiaga. 1944–1945 m. į Švediją atvyko karo baisumų siekiančių išvengti lietuvių, latvių ir estų pabėgėlių. Tačiau Švedijos vyriausybė slaptai susitarė su Sovietų Sąjungos valdžia dėl pabėgėlių išdavimo. 1945 m. lapkričio mėnesį apie susitarimą sužinojęs Šeinius ėmėsi pastangų padėti pabėgėliams. Jis naudojosi savo pažintimis su įtakingais Švedijos politikais. Vyriausybės susitarimas su sovietais pačioje Švedijoje sukėlė didžiulį visuomenės nepasitenkinimą. Masiniai protestai lėmė, jog Baltų pabėgėlių išsiuntimas iš Švedijos buvo atidėtas. Tačiau žlugus Šeiniaus mėginimui patraukti Švedijos vyriausybę į teismą, Sovietų Sąjungai galiausiai buvo išduoti 167 Baltijos šalių pabėgėliai – 7 estai, 151 latvis ir 9 lietuviai. Šių asmenų tolimesnis likimas nežinomas. Švedijos visuomenė dar ilgai negalėjo pamiršti savo vyriausybės gėdingo poelgio. Tačiau Baltų pabėgėlių auka nebuvo beprasmė. Švedijos valdžios požiūris į prieglobsčio prašančius svetimtaučius tapo gerokai pakantesnis.

ENFamous character of Lithuanian culture Ignas Jurkūnas Šeinius at the time of Second World War came to Switzerland and lived there until his death. Šeinius was characterised as a writer and a diplomat. He used diplomatic activity to solve issues of Lithuanian emigrants. The so-called Case of Baltic refugees, which remained in diplomatic history and affected emigrational politics of Switzerland, testifies his significant influence. In the article, the aim is to reconstruct the events, which are related with the Case of Baltic refugees of 1946, and to evaluate its meaning in the relationship between Lithuanians and Swedes. The article is based on the material, which is kept in the national archive of Stockholm. In 1944-1945, Lithuanian, Latvian and Estonian refugees, who were trying to avoid dangers of war, came to Sweden. However, the government of Sweden secretly agreed with the government of Soviet Union about the betrayal of refugees. In November of 1945, Šeinius made an effort to help the refugees, when he found out about the agreement. He used his connections with influential politicians of Sweden. The agreement with Soviets caused dissatisfaction of society in Sweden. Mass protests caused the delay of deportation of Baltic refugees from Sweden. However, when the efforts of Šeinius to bring the government of Sweden to court failed, finally, Soviet Union got 167 Baltic refugees – 7 Estonians, 151 Latvians and 9 Lithuanians. Further fate of these people is unknown. The society of Sweden could not forget the act of their government for a long time. However, the sacrifice of Baltic refugees was not meaningless. The approach of the government of Sweden to foreigners, who are asking for refuge, became rather tolerant.