Išeivijos filosofai ir Lietuva

LTStraipsnis skirtas Lietuvos išeivijos filosofams. Autorius plačiau sustoja ties A. Maceinos, J. Girniaus ir A.J. Greimo kūryba. Pažymima, kad V. Kavoliu susidomėta tik pradėjus kviesti į Santaros - Šviesos suvažiavimus kultūrininkus iš Lietuvos. A. Maceiną autorius laiko egzistencinės filosofijos atstovu ir visas jo kūrybos problemas aptaria šiuo aspektu, teigdamas, kad pasak A. Maceinos, žmogaus būties ir likimo problemos yra svarbiausios filosofijos problemos: suvokęs jas, žmogus pajėgs suvokti ir savo būties trapumą. Panašiai apžvelgiamos ir J. Girniaus egzistencinės filosofinės idėjos. Pastebima, kad A. Maceinos ir J. Girniaus egzistencialistinė filosofija buvo pakankamai gerai žinoma okupuotoje Lietuvoje. Nagrinėdamas A. Greimo tyrimus, autorius atkreipia dėmesį, kad mituose A.J. Greimas išskyrė įvairių kultūrų sluoksnius ir siūlė mitus skaityti ne tik horizontaliai, bet ir vertikaliai, matyti ir jų struktūrą, o ne vien siužetą bei menines ypatybes. Autorius pažymi, kad mituose, pasak A.J. Greimo, išreikšti realūs žmonių santykiai, jų pasaulėžiūra ir pasaulėjauta, o A.J. Greimo suformuluotos mitų analizės idėjos tampa raktu ne vienam Lietuvos kultūros istorijos tyrinėtojui. Reziumuodamas savo tyrimą, autorius teigia, kad nors išeivijos filosofai buvo atplėšti nuo gimtinės, tačiau jų idėjos įsikomponavo į Lietuvos filosofijos istoriją, ir jos buvo pakankamai gerai žinomos Lietuvos intelektualams. Domėtis išeivijos kūryba skatino bendra kultūros samprata, idėjų poreikis. Konstatuojama, kad išeiviai intelektualai tapo tarsi idėjiniu tiltu tarp okupuoto krašto ir Vakarų pasaulio.