Krikščioniškosios tolerancijos santykis su tautiškumu ir kosmopolitizmu nepriklausomoje Lietuvoje
LTPublikacijoje aptariama dvasinė tautinė kultūra, diskutuojama apie tautiškumo situaciją Lietuvoje. Tokia diskusija prasminga naujų realijų fone. Pirma, Lietuvos tautinės kultūros būklė apibrėžiama kaip pereinamasis laikas, persiorientavimas nuo Atgimimo laiko suformuotos nacionalinės ir tautinės savimonės prie Vakarų Europoje įsigalėjusių liberalių ir kosmopolitiškų socialinio identiteto modelių. Antra, pabrėžiama būtinybė suvokti postmodernaus mąstymo suponuojamas kultūros kaip proceso ypatybes. Postmodernas šiandienos Europoje įtvirtina naujus požiūrius į kultūrą, politiką, religiją, filosofiją, etiką. Trečia, konstatuojama Katalikų Bažnyčios Lietuvoje, nesugebėjusios išlaikyti dvasinės lyderystės pozicijų, krizė. Tautinės kultūros Lietuvoje perspektyva tampa problemiška šių tendencijų kontekste. Darbe konstatuojama, kad modernistinė kultūros paradigma yra grėsmingas paveldas. Postmodernizmą ir pozityvistinį modernizmą sieja daug bendrų tendencijų. Apibendrinus įžvalgas teigiama, kad kultūros centrą sudaro vertybinių orientacijų sistema. Tik tauta, kuri savo kultūrinio elito dėka rūpinasi tuo, kokie mitologinio mąstymo elementai funkcionuoja tautinio mentaliteto struktūroje, ir bando sąmoningai kovoti su destruktyviaisiais, tikrai rūpinasi savastimi. Tik plati diskusija, nuolatos lydinti kultūros procesų valdymą ir planavimą, gali padėti apsisaugoti nuo klaidų ir siekti strateginio tikslo: sukurti Lietuvoje tokį kultūros valdymo ir vystymo modelį, kuris atitiktų europinius standartus ir negniuždytų mažos tautos identiteto.Reikšminiai žodžiai: Filosofija; Katalikų Bažnyčia; Kosmopiltizmas; Kultūra; Liberalizmas; Postmodernizmas; Tautinė kultūra; Tautinė savimonė; Tautiškumas; Tolerancija; Cosmopolitanism; Culture; Liberalism; National culture; National self-consciousness; Nationalism; Nationality; Philosophy; Postmodernism; Roman Church in Lithuania; Tolerance.
ENIn the publication, the spiritual national culture and the situation of nationality in Lithuania are considered. This discussion is significant in the background of new realities. Firstly, the condition of the national culture of Lithuania is considered as transitional period, refocusing from the national self-consciousness, which is formed in the Revival times next to the liberal and cosmopolitan models of social identity, which entrenched in Western Europe. Secondly, the necessity to comprehend the peculiarities of the culture as a process, which is determined by post-modernistic thinking, is emphasised. In today's Europe, postmodernism consolidates new approaches to culture, politics, religion, philosophy and ethics. Thirdly, the crisis of Lithuanian Catholic Church, which failed to maintain the positions of spiritual leadership, is stated. In the context of these tendencies, the perspective of national culture in Lithuania becomes problematic. In the paper, it is stated, that paradigm of modernist culture is a threatening heritage. Many common tendencies relate postmodernism and positive modernism. In the summary of the insights, it is declared, that the centre of the culture is made of the system of value orientations. Only the nation, which through the cultural elite takes care of the functioning of the mythological elements of thinking in the structure of national mentality and tries to fight with the destructive, really heeded its identity. Only broad discussion, which constantly accompanies management and planning of cultural processes, can help to be protected from mistakes and pursue strategic aim: to create such model of management and development of the culture, which would satisfy European standards and would not crush the identity of the small nation.
