Nacionalinių santykių problemos vokiečių okupuotos Lietuvos spaudoje (1942–1943)

LTStraipsnyje apžvelgiamos nacionalinių santykių problemos vokiečių okupuotos Lietuvos spaudoje 1942–1943 metais. Analizuojami oficioziniai leidiniai "Ateitis" ir "Savaitė" bei pogrindžio leidiniai "Pogrindžio kuntaplis", "Lietuvos judas", "Laisvės kovotojas". Oficiozų bendradarbiai buvo dešiniųjų pažiūrų, puoselėjo smetoninio visuomenės modelio Lietuvos tęstinumo idėją ir jos pagrindu suformavo gan radikalią nacionalizmo doktriną, kurią daugiau ar mažiau dėstė savo redaguojamuose leidiniuose ir susilaukė nemažos nacių paramos. Pogrindžio leidinių autoriai kalba apie demokratinę Lietuvos, t. y. Lietuvos iki 1926 metų perversmo, modelį. Iš čia ir jų labai neigiamas požiūris į oficialiąją ir vokiečių palaikomą spaudą. Jiems nacizmas buvo tiek pat nepriimtinas, kaip ir bolševizmas. Jiems taip pat buvo nepriimtinas smetoninės Lietuvos modelis. Nacių inspiruota ir palaikoma nacionalinių santykių koncepcija buvo radikali. Jos esmę sudaro besąlygiškas paklusnumas vokiečiams ir kova su žydais kaip bolševikinio blogio nešėjais. Antroji koncepcija tautos gerovės užtikrinimo priemones suvokė visiškai kitaip. Iš esmės nebuvo daroma jokio skirtumo tarp bolševikų ir nacių. Abi šios blogybės buvo suvokiamos kaip vienodai pavojingos Lietuvos žmonėms. Bolševikai nėra tapatinami su žydais, o naciai suprantami ne tik kaip vokiečiai, bet ir kaip su jais bendradarbiaujantys lietuviai. Būtent ši koncepcija tuomet Lietuvoje ir buvo vyraujanti, nors visiškai atmesti ir "Savaitėje" ir "Ateityje" dėstomas pažiūras būtų klaidinga. Straipsnio pabaigoje pateikiama Lietuvių periodinių 1942–1943 metų leidinių bibliografija.