The Capacities of new member states to manage EU funds: from absorption to value added

LTES fondų finansavimo kuriama pridėtinė vertė tapo svarbia tema tiek akademinėse tiek politinėse diskusijose. Straipsnyje nagrinėjami naujų ES šalių narių gebėjimai gauti pridėtinę vertę iš 2004-2006 metų programavimo laikotarpio struktūrinių fondų. Pridėtinė vertė yra apibrėžiama kaip „kažkas, kas tapo įmanoma, arba tai, ko nebūtų buvę galima padaryti, be ES paramos“. Sąvoka apima tiek kiekybinius tiek kokybinius struktūrinių fondų programų aspektus. Straipsnyje didžiausias dėmesys kreipiamas į pridėtinės vertės politiką. ES struktūrinių fondų vertę įtakoja trys pagrindiniai faktoriai: programų finansinė apimtis, administravimo sistema ir įgyvendinimo patirties branda. Mažesnės finansinės apimties programos gali sukurti mažesnę kiekybinę pridėtinę vertę. ES paramos pridėtinė vertė yra geriau matoma esant „diferencijuotai“ administravimo sistemai. Naujos šalys narės neturi struktūrinių fondų finansuojamų programų įgyvendinimo patirties, o patirtis, įgyta valdant paramą, gautą prieš įstojant į ES, nėra visai tinkama. ES fondų finansavimo kuriama pridėtinė vertė yra priešpastatoma ES fondų finansiniam absorbavimui. Kitaip nei kituose straipsniuose, šiame įvertinamas struktūrinių fondų programų politinis kontekstas, kuris tam tikru būdu apriboja pridėtinę vertę. Be pridėtinės vertės tyrimų šiame straipsnyje pateikiama visa eilė rekomendacijų naujų šalių narių programų valdytojams kaip ES fondų pridėtinė vertė gali būti pagerinta dabartiniame 2004-2006 metų programavimo laikotarpyje. Taip pat straipsnyje įvertintos pridėtinės vertės perspektyvos kitam 2007-2013 metų programavimo laikotarpiui.Reikšminiai žodžiai: Europos Sąjungos struktūrinių fondų valdymas; Administracinė organizacija; Alternatyvios administracinės sistemos; Europos Sąjungos paramos programavimas ir įgyvendinimas; EU funds' management; Administrative organisation; Alternative administrative systems; Programming and implementation of EU assistance.

ENThe added value, created by financing by the EU became an important subject both in academic and political discussions. The article analyzes the abilities of new EU Member States to obtain added value from the structural funds of the programming period of 2004-2006. Added value is defined as “something which becomes possible or something that could not have been accomplished without the support by the EU“. The said concept covers both quantity and quality aspects of the structural funds programmes. The article draws the largest attention to the policy of added value. The value of the structural funds of the EU is influenced by the following three main factors: the financial scope of the programmes, the administrative system and the maturity of experience of implementation. The programmes of a smaller financial volume can create a smaller quantity added value. The added value of the support by the EU is better seen in existence of a “differentiated” administrating system. The new member states do not have the experience of implementation of the programmes, financed by the structural funds and the experience, obtained when managing the support, received prior to the accession to the EU, is not fully suitable. The added value, created by the financing by the EU funds is contrasted to the financial absorption by the EU funds. Differently from other articles, the present one evaluates the political context of structural funds’ programmes, which, in a certain way, limits the added value. Apart from the examination of added value the article provides a range of recommendations for the managers of programmes of new member states on the subject of how the added value of the EU funds could be improved in the present programming period of 2004-2006. In addition, the article evaluates the prospects of added value for the following programming period of 2007-2013.