An Overview: the conversion of pagans and concept of ius gentium in the writings of Cracow professors in the first half of the fifteenth century

LTStraipsnyje nagrinėjama „ius gentium“ samprata, svarstyta Krokuvos universitete XV a. pirmojoje pusėje ir taikyta politinėje ir teisinėje polemikoje tarp Lenkijos Karalystės ir Vokiečių ordino. Pirmajame XV a. ketvirtyje Vladislovas Jogaila (1386–1434) įdarbino grupę išsimokslinusių Krokuvos profesorių savo patarėjais, įgaliotiniais ir diplomatais. Jų svarbiausias tikslas buvo atsverti Vokiečių ordino diplomatinius veiksmus, nutaikytus į Lenkijos karalių ir į Lenkijos valstybę apskritai. Krokuvos intelektualai pradėjo bendrą kovą su šventojo karo prieš pagonis samprata, kuria Vokiečių ordinas grindė savo karinius veiksmus prieš pagonis prūsus ir lietuvius, argumentuodami, jog pagonių konversija naudojant jėgą pažeidžia tiek prigimtinę, tiek dievišką teisę ir todėl turi būti uždrausta. Jų argumentai buvo dėstomi įvairia forma ir pristatomi įvairiuose forumuose: popiežiaus ir jo legatų akivaizdoje, Konstanco susirinkime ir Europos monarchų dvaruose. Įvairiems veiksmams prieš Vokiečių ordiną vadovavo grupė Krokuvos intelektualų, įgijusių teisės ir teologijos mokslo laipsnius Prahos, Bolonijos ir Paduvos universitetuose. Pirmą kartą tiek daug išsilavinusių Lenkijos mokslininkų dalyvavo tarptautinėse diskusijose, siekdami įrodyti, jog Vokiečių ordino veiksmai prieš Lenkiją ir Lietuvą pažeidžia Dievo įstatymus ir bet kokios tautos teises. Šiame straipsnyje ypač nuodugniai nagrinėjama „ius gentium“ doktrina ir teisėto karo samprata, pristatytos trijų žymių Krokuvos profesorių – Andriejaus Laskažico, Stanislovo iš Skarbimiežo ir Pauliaus Vladimiri – darbuose. Jie yra laikomi geriausiais Lenkijos teisės mokslo atstovais, prisidėjusiais prie tarptautinės teisės raidos.Jie visi nagrinėjo „ius gentium“ doktriną, paremtą prigimtine ir dieviška teise bei sėkmingai pritaikytą teisiniuose ir diplomatiniuose Lenkijos veiksmuose prieš Vokiečių ordiną.