Trečiosios teritorijos

LTRecenzijoje analizuojama Nerijaus Mileriaus sudaryta knyga „Kinas ir filosofija“, publikuota 2013 metais. Kolektyvinė monografija liudija apie Lietuvoje išaugusį susidomėjimą kino menu. Tai pirmasis leidinys Lietuvoje, kuriame imamasi rimtesnių kino tyrinėjimų, kurie gali būti įdomūs ne tik besidomintiems kino filosofija ar vien akademikams, bet ir įvairių kursų studentams ar platesniam skaitytojų ratui. Tam kelio neužkerta ir monografijos autorių pasirinkta kalba, kurioje specifiniai terminai, koncepcijos ir prieigos dažnai aiškinami su nesumeluotu edukaciniu užsidegimu (Nerijaus Mileriaus, Jūratės Baranovos parašyti poskyriai). Kinas siekia įsibrauti į filosofijos lauką, o filosofija mėgina užkariauti kino teritoriją, taip pastarąjį paversdama filosofiniu teorijų iliustracija. Knygoje keliamas reikalavimas išsaugoti tiek kino meno, tiek filosofijos autonomiškumą ir savarankiškumą vienas kito atžvilgiu. Taigi filosofija ir kino menas turi susitikti bei lygiavertiškai sąveikauti trečiosiose teritorijose. Nors monografija padalinta į keturis kino ir filosofijos susitikimo teritorijas atitinkančius skyrius, tačiau to paties skyriaus poskyriai dažnai talpina gana toli vienas nuo kito lokalizuotus probleminius taškus. Idėjų ir prieigų įvairovė skaitytoją gali trikdyti. Neįgudusiai akiai gali būti sunku rasti minties perėjimus, tąsą ir eigą. Visa ši įvairovė ir dirbtinio nuoseklumo nesilaikymas iliustruoja pamatinę autorių poziciją – atsisakymą pripažinti vieną kino filosofiją ir atsigręžimą į kino filosofijas.