Pirmasis logikos amžius Lietuvoje : gnoseologinis universalijų teorijos lygmuo

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Pirmasis logikos amžius Lietuvoje : gnoseologinis universalijų teorijos lygmuo
In the Journal:
Logos (Vilnius) . 2006, 46, p. 72-78
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Scholastinė logika; logika Lietuvoje; universalijos; gnoseologija
Summary / Abstract:

LTIš pirmojo logikos amžiaus Lietuvoje (XVI a) autorių vieninteliai Smigleckis ir Ortizas išplėtojo gnoseologinį universalijų lygmenį. Jų darbuose šis lygmuo buvo tapatus klausimui, kaip žmogaus intelektas abstrahuoja universalijas iš individualių daiktų. Smigleckis į minėtą klausimą pasirinko atomistinį atsakymą, paremtą juslinių bei intelektinių specijų koncepciją bei aktyvaus ir pasyvaus intelekto distinkcija. O Ortizas pateikė eklektinę gnoseologinio universalijų teorijos lygmens interpretaciją, kurią galėtumėme laikyti tarptiniu variantu tarp atomistinės ir okamistinės sampratų. Drauge su tomistais Ortizas aiškino, kad intelektinės pažinimo formos būtinos abstrahuojant universalijas nuo atskirybių. Kita vertus, kartu su Ockhamo sekėjais šis scholastas atmetė juslinių specijų tarpinininkavimą jusliniame patyrime, laikytame intelektinio pažinimo pagrindu. Smigleckio ir Ortitzo išplėtotas gnoseologinis universalijų teorijos lygmuo nepateikė aiškaus atsakymo į klausimą, kokias, realiai ar vien mąstyme egzistuojančias, prigimtis aktyvusis intelektas abstrahuoja nuo atskirybių. Abstrahuotoji universalija pakibo sunkiai peršviečiamoje migloje tarp daikto ir intelekto.

ENM. Śmiglecki and D. Ortiz were the only representatives of the first century of professional logic in Lithuania (namely, the 16th century), having developed the so-called gnoseological level of universals' theory. In their courses on logic such a level was identical to the question: "How does the human intellect abstract universals from individual things?" Śmiglecki took a thomistic answer to this question, based on the concept of sensible and intelligible species and the distinction between active and passive intellect. Meanwhile, Ortiz presented an eclectic interpretation of the gnoseological level of universals theory. Such an interpretation may be regarded as an intermediate variant between the thomistic and ockhamistic position. For, together with thomists, Ortiz maintained that abstraction or universals requires an intelligible species. On the other hand, like adherents of Ockham, Ortiz rejected the real mediation of sensible species in sensual perception - the basis of intellective cognition. The interpretation of the gnoseological level of universals theory, presented by Śmiglecki and Ortiz, has not given a clear answer to the question: "Which natures - real or possessing a mental existence alone - does active intellect abstract from particular things?" Thus the abstracted universal remained suspended in the dark mist between intellect and thing. [From the publication]

ISSN:
0868-7692
Related Publications:
The history of logic in Lithuania : the theory of universals in the 16th century / Vytis Valatka. Filosofija. Sociologija. 2009, t. 20, Nr. 3, p. 173-181.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/5603
Updated:
2020-07-28 20:26:22
Metrics:
Views: 4